Baiminamasi, kad Pergalės dienos minėjimas gali sukelti atgarsį Lietuvoje. Tikėtinos provokacijos ir smurto proveržiai, įspėja saugumo struktūros. Ekspertai atsako, ar tokios prielaidos pagrįstos ir paaiškina, kuo rusams reikšminga gegužės 9-oji.
Nauja Putino korta – užsibrėžė pergalės datą
Prabėgo savaitė nuo tada, kai JAV žvalgyba atskleidė, kokius planus kurpia Vladimiras Putinas. Po nepavykusio mėginimo užgrobti Kyjivą Kremlius keičia taktiką – ketina jėga įsiveržti į Donbaso ir Rytų Ukrainos teritorijas.
Negana to, Rusijos lyderis išsirinko datą, kada planuoja pasiekti proveržį šiuose regionuose. Pasak JAV žvalgybos, V. Putinas pasirinko neeilinę dieną – gegužės 9-ąją, kuri Rusijoje minima kaip Pergalės diena.
Portalas tv3.lt teiravosi ekspertų, kokią reikšmę gegužės 9-oji turi Rusijai ir kaip šią datą Kremlius gali išnaudoti propagandai.
Primenama, kad gegužės 9-ąją Rusijoje ir kai kuriose buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse švenčiama pergalė prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 1941–1945 m. Rusijoje šis laikotarpis vadinamas „Didžiuoju Tėvynės karu“.
Šventę lydi kariniai paradai, kurių pirmasis surengtas 1965 m. Maskvoje, Raudonojoje aikštėje. Nuo to laiko ši diena tapo nacionaline Sovietų Sąjungos švente ir Rusijoje tebėra minima.
Rusams ši data ypatinga
Lietuvos istorijos instituto narys, istorikas Algimantas Kasparavičius paaiškino, kad gegužės 9-oji rusams yra kertinė istorinė data, simbolizuojanti jų tautos išlikimą.
„Gegužės 9-oji šiuolaikiniams rusams reiškia jų išgyvenimą, nei daugiau, nei mažiau. Jeigu žiūrėtume į nacistinės Vokietijos rasinius planus, kas liktų iš Rusijos, kai ji būtų nugalėta Vermachto, matyti, kad trečdalis rusų būtų turėję tiesiog išnykti. <...> Rusai supranta, kad Antrasis pasaulinis karas jiems buvo totalinis karas dėl išgyvenimo. Būti ar nebūti – hamletiška dilema“, – pasakojo istorijos žinovas.
Negana to, ši diena rodo Rusijos saitus su Vakarų pasauliu, pažymėjo jis. „Sugriuvus SSRS didžioji dalis Rusijos visuomenės, dalis Boriso Jelcino politinio elito buvo linkę šlietis prie Vakarų. Per šitą prizmę gegužės 9-oji, pergalė prieš nacistinę Vokietiją juos pirmiausia jungia su Vakarų sąjungininkais“, – įžvalgomis dalijosi istorikas.
A. Kasparavičius pridūrė, kad Kremlius dar „nepalaidojo bandymo laikytis vakarietiško geopolitinio vektoriaus“, toks sprendimas ryškėja ir karo Ukrainoje metu.
Žmonės švenčia ir tiki: „Galime pakartoti“
Informacinių karų, propagandos tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius paaiškino, kodėl propagandos kūrėjai pasitelkia simbolines reikšmes.
„Valstybinės šventės ir kiti simboliai sutelkia bendruomenę. Gegužės 9-oji Rusijoje yra sakralinė propagandinė šventė, kurią Putinas išvystė iki tokio lygmens, kad ji tapo pagrindine metų švente. Ją naudoja dabartiniam režimui legitimizuoti, įteisinti“, – kalbėjo jis.
Gegužės 9-osios sėkmę Rusijoje lemia keletas veiksnių. Pirma, nemažą dalį gyventojų Antrasis pasaulinis karas paveikė asmeniškai, daugelis mena protėvių patirtus išgyvenimus. Antra, nuo SSRS laikų ši šventė buvo kruopščiai išpopuliarinta, prigijo ir todėl rusai ją noriai švenčia iki šiol.
„Daugybė žmonių iš įvairių Rusijos visuomenės sluoksnių, regionų turi šeimos istorijų. Jų seneliai kariavo, galbūt buvo okupuotose teritorijose arba ištremti. Karas paveikė visus, dėl to ta šventė labai gili. Ji sovietiniais laikais jau buvo išsukta, išpopuliarinta. <...> Ji tapo militaristinė, atitinkanti visuomenė jai žadinamus ir glūdinčius lūkesčius. Važiuoja tankai, raketos, žmonėms pasakojama, kad čia yra nenugalima armija. Visuomenėje plinta posakis: можем повторить (rus. galime pakartoti)“, – kalbėjo M. Martišius.
Svarbiausia data Rusijos istorijoje
Pergalės diena Rusijai reikšminga ir dėl geopolitinių priežasčių. Istoriko A. Kasparavičiaus teigimu, sąjungininkų triumfas Antrajame pasauliniame kare paklojo pamatus pasaulio tvarkai, pagal kurią gyvenimas teka dabar. Negana to, po pergalės prieš nacius rusai įgijo karinės galios ir galutinai įsitvirtino žemėlapyje.
„Iš rusų istorinės atminties taško gegužės 9-oji šiandienos kontekste rusams turi dvilypę, dvigalvę reikšmę, kaip ir jų istorinis herbas dvigalvis erelis. <...> Gegužės 9-oji, o Vakarų akimis – gegužės 8-oji, suformavo tą tarptautinę tvarką ir teisę, kurioje didžiąja dalimi mes gyvename ir šiandien.
Tas laimėjimas Rusijai buvo toks reikšmingas ir toks geopolitiškai įtaigus, kad jo užteko beveik 8 dešimtmečiams. <...> Rusija be gegužės 9-osios šiandien neturėtų nei tokios savo geopolitinės, nei karinės galios. Turiu mintyje jos vietą Jungtinių Tautų saugumo taryboje ir jos atominį vėzdą“, – svarstė A. Kasparavičius.
Pašnekovas Pergalės dieną apibrėžė kaip pagrindinį Rusijos istorijos ramstį, kurį praradusi, ši valstybė netektų pusiausvyros.
„Putinas ir elitas, kuris yra aplink jį, puikiai supranta gegužės 9-osios reikšmę ir tą datą labai vertina. Jeigu kažkam pavyktų išmušti Rusijai šią datą kaip istorinį, juridinį pamatą, tai Rusijos situacija smarkiai susikomplikuotų“, – pastebi A. Kasparavičius.
Pergalės dieną mini ne tik Rusijoje
Tačiau Rusija neapsiriboja vien savo daržu. Pergalės dieną Kremlius siekė plėsti savo įtaką ir užsienio šalyse, įskaitant ir Lietuvą.
„Nuo 2007–2008 m. Rusijos Federacija, Vyriausybė, visa eilė institucijų, ambasadų dėjo pastangas, kad šita šventė būtų paminima ne vien Maskvoje, bet ir pirmiausia buvusiose SSRS respublikose, šiandien jau nepriklausomose valstybėse“, – kalbėjo A. Kasparavičius.
Istorikas prisimena, kad per pastaruosius 15 metų Pergalės dienos minėjimai užsienyje būdavo įvairūs: kameriniai ar pompastiški, rengtos diskusijos, konferencijos, minėjimai Antakalnio karių kapinėse.
„Netgi atvykdavo į Lietuvą, į Rusijos ambasadą, istorikų, politikų, Dūmos narių. Jie skaitydavo pranešimus istorine, patriotine tema. Tą šventę buvo bandoma stimuliuoti ne tik visoje Rusijos Federacijoje, bet ir postsovietinėje erdvėje. O prieš 3–4 metus buvo atitinkamos akcijos organizuojamos ir Vakarų Europoje“, – teigė jis.
Šiai nuomonei pritarė ir M. Martišius. Jis minėjo, kad Rusija visomis išgalėmis siekė į Pergalės dienos minėjimą įtraukti Vakarų valstybių atstovus.
„Rusijos diplomatija dar iki Krymo įvykių siekė, kad atvyktų kuo daugiau užsienio šalių vadovų gegužės 9-ąją. Siekė prisitraukti įvairių užsienio gerbiamų svečių. Vėliau santykiai vis blogėjo, tai gegužės 9-oji iš atminimo dienos tapo pakartojimo švente. <...>
Su gegužės 9-ąja ir Stalino kultas atstatytas, visų jėgos struktūrų NKVD, kariuomenės ir kitų statusas. Tai, kas vyksta Ukrainoje, kyla dalinai iš to, kad buvo viskas atstatyta ant karinės pergalės gegužės 9-osios. Buvo suvokta, kad galima ir reikia, prasminga naudoti karinę jėgą sprendžiant konfliktus“, – paaiškino informacinio karo tyrinėtojas.
Tačiau M. Martišius įsitikinęs, kad Rusija ištraukė gegužės 9-osios kortą iš būtinybės keisti karo strategiją po to, kai planai užimti Kyjivą neišdegė.
„Putino, generalinio štabo, generolų galvose buvo per daug geras savo kariuomenės įsivaizdavimas. Ir per daug blogas įsivaizdavimas apie ukrainiečių kariuomenę ir jos visuomenę.
Jiems reikia laimėti iki gegužės 9-osios, o tai nebus taip paprasta padaryti. Jeigu jie nelaimės, tada aš nežinau, ką darys. Reikės iš naujo galvoti, istorijas pasakoti, kodėl nepavyko, kas kaltas. Panašu, kad Donbaso regiono užėmimas iki gegužės 9-osios yra planas B“, – svarstė mokslininkas.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėja, kad šiemet gegužės 9-oji gali būti kitokia nei anksčiau: gali būti provokacijų ir smurtinių incidentų.
Pasak žvalgybos, beveik neabejojama, kad kaip ir kasmet sovietų karių kapinėse bus rengiami paminėjimai. „Neatmestina, kad šių renginių metu gali pasitaikyti provokacijų ar smurtinių incidentų“, – BNS pateiktame komentare teigė VSD.
Šiuos paminėjimus įvairiuose Lietuvos miestuose kasmet organizuoja rusų diplomatai kartu su Rusijos tėvynainių atstovais. Šių renginių metu įprastai susirenka keli šimtai žmonių, įsisegusių Georgijaus juosteles, kurias šiuo metu dėl karo Ukrainoje Seimas ruošiasi uždrausti.
O štai A. Kasparavičius tvirtina, kad Lietuvoje gegužės 9-ąją neturėtų kilti neramumų, mat specialiosios tarnybos ir policija geba užtikrinti viešąją tvarką.
„Šiemet kažkokios ypatingos grėsmės gegužės 9-ajai aš tikrai Lietuvai neįžvelgčiau. Labai abejoju, kad ta bendruomenės dalis, turinti emocinius ryšius su Rusija, kad ji kažkaip bandytų išsišokti ar pranešti apie save. Galbūt vienas kitas tūkstantis žmonių greičiausiai eis į karių kapines, kur palaidoti raudonarmiečiai, galbūt atiduos pagarbą, padės gėlių. <...> Tas pagarbos ženklas gali būti atiduotas ir to nereikėtų sureikšminti. Mes šiandien esame pakankamai tvirti ir baimintis vieno kito tūkstančio žmonių, nereikėtų“, – minėjo jis.
Tuo tarpu M. Martišius portalui tv3.lt sakė, kad gegužės 9-ąją Kremliaus propagandai maža šansų pasiekti Lietuvą.
„Kanalai, kuriais propaganda ateina, didžiajai auditorijos daliai nepasiekiami. Maža dalis visuomenės juos gali pastebėti, žiūrėti, bet ta visuomenės dalis nesudaro kritinės masės ir neturi stipraus poveikio mūsų visuomenei.
Dėl provokacijų – aišku, jų gali atsirasti. Kremliaus naratyvas labai paprastas: yra kova tarp gėrio ir blogio. Aišku, Kremlius stovi „gėrio“ pusėje, blogis – nacizmas, nacionalizmas, o visuose Vakaruose – „atsigaunantis“ nacizmas. Jeigu įvyksta provokacija, apstumdomi karo veteranai, nugriaunami žuvusių armijos karių kapai, jie gali pasakyti savo auditorijai: Matote, kas vyksta? Tai kaip įrodymas, kad jų propaganda sako tiesą vidinei auditorijai. Tokių dalykų tikrai gali būti“, – apibendrino M. Martišius.
