Ženkliausiai, lyginant pirmus šių metų keturis mėnesius su praėjusių metų sausiu-balandžiu, bendrai augo spiritinių gėrimų pardavimas, ūgtelėjęs beveik 64 proc.
Pardavimus paveikė akcizai
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas išskiria, kad iš visų rūšių alkoholio alaus pardavimai per pirmus keturis šių metų mėnesius augo mažiausiai, o alaus pramonė vis dar negali atsigauti po prieš dvejus metus padidinto akcizo.
Didesni akcizai alkoholiniams gėrimams įsigaliojo 2017 m. kovą. Akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams ir tarpiniams produktams – nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui – apie 23 proc.
Analizuodamas šiemet augusius spiritinių gėrimų pardavimus, S. Galadauskas siūlo jų nesureikšminti, nes augimas „padiktuotas milžinišku „užkrovimu“ vasario mėnesį prieš pakylant akcizams“.
„Kodėl vyno ir tarpinių produktų pardavimai auga daug sparčiau nei alaus, sunku tiksliai pasakyti. Balandžio mėnesį orais negalėjome skųstis, be to, metų pradžioje iki balandžio mėnesio orai didelės įtakos neturi“, – tv3.lt sakė S. Galadauskas.
Todėl Lietuvos aludarių gildijos prezidentas daro prielaidą, kad daliai vartotojų, kurie alkoholinius gėrimus renkasi ne pagal rūšį, o kainą, vynas, o ypač spirituotas vynas ir spiritiniai gėrimai, atrodo patrauklesnė alternatyva.
Privilegijos silpniems gėrimams
Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis atkreipia dėmesį, kad VMI duomenys nerodo nei alkoholio suvartojimo, nei alkoholio pardavimo mažmeninėje rinkoje.
„Kadangi buvo mokestis didinamas nuo kovo 1 d., vasario mėnesį verslas išvežė į parduotuves didesnius kiekius, susikūrė tam tikrą buferį. Bet negalima to traktuoti kaip pardavimų, tai visiškai nepaveikia vartojimo pokyčių. Šita statistika yra grynai apie verslo santykius didmeninės ir mažmeninės prekybos lygyje“, – tv3.lt sakė R. Apulskis.
Augęs alaus ir vyno pardavimas, anot R. Apulskio, susijęs su išskirtinai šiltu balandžiu, todėl vartotojai mieliau rinkosi silpnesnius alkoholinius gėrimus.
Legalaus verslo aljanso prezidentas kritiškai vertina pernykštį valdžios sprendimą šiemet didinti akcizo tarifą tik stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Jo teigimu, tai neprisidės prie šalies blaivymo.
„Jeigu norėtų bendrai keisti alkoholio vartojimą, jį mažinti, tai turėtų visiems didinti akcizą. Jeigu žiūrėtume apmokestinimą vieno procento, prieš dvejus metus ir stipriesiems [gėrimams], ir alui padidino daugmaž vienodai. Bet labai stipriai padidino vynui, jeigu žiūrėsime laipsnio apmokestinimą. Tai šiandieninė situacija yra tokia, kad stipriuosius gėrimus didino du kartus, pakėlė praktiškai turbūt daugiausiai iš visų. Alus visą laiką buvo su mažiausiu tarifu ir jam mažiausiai pakėlė“, – stebėjosi R. Apulskis.
Jo manymu, akcizo tarifą didinant tik stipriam alkoholiui, alaus rinka lieka privilegijuota.
„Todėl turime tą didžiulę bambalių problemą, kad žmonės perka stiprų alų, jog galėtų prisigerti. <...> Lengvų gėrimų pardavimai reiškia, kad stiprieji gėrimai kenčia. Pamatysime per artimiausius penkis mėnesius, kad šita kategorija yra diskriminuojama, ją spaudžia žemyn“, – kalbėjo R. Apulskis.
Vis tik jis nesiryžta prognozuoti, kad ir šią vasarą, kaip ir praėjusią, matysime itin didelius silpnojo alkoholio pardavimus.
„Balandis pernai nebuvo toks karštas, kaip šiemet, todėl balandžio pardavimai santykinai didesni. Jeigu imsime vėlesnius mėnesius, pernai buvo labai geri orai, todėl šiemet greičiausiai tokio augimo nebematysime. Pardavimai augs, lyginant su sausio mėnesiu, bet, lyginant su praėjusia vasara, vargu, ar augs taip pat stipriai“, – pastebėjo pašnekovas.
Pardavimai auga
Šį sausį, lyginat su praėjusių metų sausiu, spiritinių gėrimų pardavimai augo beveik 53 proc., vasarį pardavimai išaugo net 4 kartus (nuo 7788 HPA 2018 m. iki 36499 HPA 2019 m.). Tačiau prekyba spiritiniais gėrimais gerokai smuko kovą ir balandį. 2019 m. kovą, lyginant su praėjusiu kovu, prekyba krito 31,59 proc., balandį – 53,71 proc.
Per metus kiek augo ir vyno pardavimas. 2019 m. sausį, lyginant su praėjusiais metais, vyno pardavimas augo 6,44 proc., vasarį – 3,23 proc., kovą – 2,16 proc., o balandį – 26,83 proc. bendras vyno pardavimas per pirmus keturis šių metų mėnesius augo apie 10 proc.
Pastebėtas ir prekybos tarpiniais produktais augimas. 2019 m. sausį, lyginant su praėjusiu sausiu, šių gėrimų prekyba augo 8,67 proc., vasarį – 9,5 proc., kovą – 6,19 proc., balandį – 15,04 proc. Bendras augimas per pirmus keturis šių metų mėnesius – 9,86 proc.
Mažiausiai augo prekyba alumi – bendras augimas per pirmus keturis šių metų mėnesius – 4,59 proc. Šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų sausiu, alaus pardavimai augo 12,71 proc., kovą – 0,54 proc., balandį – 16,71 proc. Lyginant šių ir praėjusių metų vasarį, alaus pardavimai krito beveik 11 proc.
Augo akcizai
Pernai Seimas pritarė nuo šių metų kovo 1 d. 10 proc. didinti akcizų tarifą stipriems alkoholiniams gėrimams. Po šio pakeitimo valstybės biudžetas šiemet turėtų papildomai surinkti apie 5 mln. eurų pajamų.
Akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams buvo didinami kasmet ketverius metus iš eilės, t. y. 2014–2017 m. VMI duomenimis, per ketverius metus vyno ir kitų fermentuotų gėrimų rinka susitraukė apie 30 proc., tarpinių produktų – 68 proc., alaus – 17 proc., etilo alkoholio – 4 proc.
2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.), 2018 m. pavasarį pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
