Lietuviškos įmonės savininkas A. B. (pilnas vardas redakcijai žinomas), kaip pats teigia, bent 150 Lietuvos ir užsienio įmonių išsiuntė laišką, kuriame tiesiai šviesiai prašo finansinės paramos.
Parama mainais į automobilių taisymą
Laiške rašoma, kad A. B. – įmonės, užsiimančios automobilių remontu, savininkas. Dėl sunkios finansinės padėties vyras prašo didesnių įmonių finansinės pagalbos, nes „Lietuvos bankų sistema negali padėti auginti verslą dėl griežtų reikalavimų“. A. B. taip pat rašo, kad ir valstybė jam niekuo padėti negali, todėl nelieka kitos išeities, tik prašyti didesnių įmonių pagalbos.
Portalas tv3.lt susisiekė su A. B., prašydami paaiškinti, kodėl finansinės pagalbos jis prašo kitų juridinių asmenų, o ne bankų ar valstybės, juk yra toks dalykas, kaip mokesčių lengvatos ir paskolos.
„Rašiau visokioms institucijoms, visur, bet nieko, visiška nesąmonė“, - paklaustas, ar bandė kreiptis pagalbos, tv3.lt sakė A. B.
Tiesa, vyras negalėjo tiksliai įvardinti, kur kreipėsi. Paklaustas, kokio dydžio paramos iš įmonių, kurioms adresavo laišką, tikisi, verslininkas teigė, kad jam užtektų ir 2 tūkst. eurų, tačiau niekas į pagalbos prašymą dar nesureagavo. Smalsu, ar 2 tūkst. eurų verslininkas prašo todėl, kad beveik tiek reikia padengti jo įmonės turimoms skoloms, kurios pastarųjų dienų duomenimis siekia 1646 eurus.
„Apie 150 laiškų išsiunčiau, bet daugiausiai ne Lietuvos įmonėms“, - sakė A. B.
Paklaustas, ko įmonė galėtų tikėtis mainais už paramą, A. B. nusijuokė ir teigė, kad jis galėtų taisyti automobilius.
Verslui gelbėja mokesčių lengvatos
Vis dėlto išmaldos iš įmonių prašančio verslininko žodžiuose, kad nei bankai, nei valstybė jam negali padėti – nedaug tiesos. Kaip tv3.lt rašė „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas, Lietuvoje verslui taikoma nemažai lengvatų, tik jos priklauso nuo kelių kintamųjų.
„Individualioms įmonėms, UAB ir MB yra taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokestis, jei per įmonės apyvarta per metus neviršija 300 tūkst. eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius neviršija dešimties“, - dėstė G. Morkūnas.
Pasak specialisto, pirmuosius metus MB (mažosios bendrijos) nariai jei neišsiima pelno savo reikmėms, neprivalo mokėti Valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip pat ši lengvata galioja ir tuo atveju, jeigu MB narys dirba kitur pagal darbo sutartį arba jis yra iki 29 metų amžiaus.
Nuo praėjusių metų pabaigos naujos smulkios įmonės gauna mokestines „atostogas“ – pirmuosius metus joms taikomas 0 proc. pelno tarifas. O į technologijas ir jų atnaujinimą investuojančios įmonės, vykdančios investicinius projektus, gali susimažinti apmokestinamojo pelno dydį iki 0 proc., priklausomai nuo investicijų kiekio.
„Manome, kad šios lengvatos gali padėti verslui sparčiau vystytis, ieškoti naujų sprendimų, daugiau savo pelno investuoti į įmonės plėtrą ir pridėtinės vertės kūrimą. Taip atsiranda galimybė priimti ir daugiau darbuotojų, skirti daugiau dėmesio aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimui“, - atsakyme rašė G. Morkūnas.
Nežinantiems, kur kreiptis steigiant verslą, pagelbės Ūkio ministerijos įsteigta agentūra „Versli Lietuva“, nuolat konsultuojanti kiekvieną pradedantįjį verslininką.
