„Nuo tokių pareiškimų laimi tik viena pusė – brutalų karą prieš Ukrainą kovojanti Rusija. Žinoma, apmaudu. Viliuosi, kad bus rasta jėgų visoms pusėms nusiraminti, rasti diplomatinius sprendimus ir kad ši situacija išsispręs“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anušauskas sako, kad Lenkijos parama Ukrainai nesvyruoja, premjero žodžiai – iškraipyti
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Varšuvos pozicija dėl paramos Ukrainai nesvyruoja, o žiniasklaida iškraipė Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimus dėl Kyjivui nebetiekiamų ginklų.
„Nekomentuosiu iš konteksto ištrauktų žodžių, juo labiau, kad jie skamba visiškai kitaip. Antras dalykas – vakar buvau susitikęs su jų gynybos ministru, mes kaip tik kalbėjome apie paramą Ukrainai, Ramšteino formatą, koalicijas, tiekimus, tai yra visiškai priešingus dalykus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
Jis tvirtino, kad viešai išsakyti M. Morawieckio pareiškimai buvo pateikti netiksliai.
„Jūs kartojate iš konteksto ištrauktus žodžius, kurie yra kitokie – jūs paskaitysite ir sužinosite patys, tai net linksnius pateikėte kitokius“, – pareiškė ministras.
A. Anušauskas vėliau žurnalistams pabrėžė, kad nesutarimai susiję ne su karine parama, o būtent su Varšuvos ir Kyjivo išsiskiriančiomis pozicijomis dėl grūdų eksporto, taip pat su spalio viduryje planuojamais Lenkijos parlamento rinkimais.
„Palaukite, išsispręs tie klausimai, susiję su grūdų rinka, išsispręs ir kiti. Dėl to siūlau labiau atvėsti, ramiau reaguoti į debatus, kurie vyksta Lenkijoje. Nes vis tik Lenkijos kontekstas yra rinkiminis ir tą mes puikiai suprantame“, – kalbėjo Lietuvos ministras.
Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai, išsiskyrus sąjungininkių nuomonėms svarbiu Kyjivo kovos su Rusijos invazija momentu.
Didėjant ginčui dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose.
Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį, vykdančią kontrpuolimą ir siekiančią susigrąžinti Rusijos užimtas žemes. Varšuva dėl to įsižeidė.
Lenkija yra viena iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį ir viena iš pagrindinių ginklų Kyjivui tiekėjų.
Didelė dalis ginkluotės, kurią Jungtinės Valstijos ir kitos šalys siunčia Ukrainai, keliauja per Lenkiją, kuri ribojasi su Ukraina vakaruose.
Lenkija taip pat priėmė apie milijoną ukrainiečių pabėgėlių, teikia jiems įvairią pagalbą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo sukėlė Lenkijos draudimas importuoti ukrainietiškus grūdus, kuriuo siekiama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Trečiadienį žurnalistai Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio paklausė, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą nepaisydama šio ginčo.
„Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar apginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – atsakė M. Morawieckis.
Pagrindinis grūdų tranzito maršrutas
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo uždaryti iki karo naudoti Juodosios jūros laivybos keliai, todėl Europos Sąjunga tapo pagrindiniu ukrainietiškų grūdų tranzito ir eksporto maršrutu.
Gegužę ES susitarė apriboti grūdų importą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, kad būtų apsaugoti šių šalių ūkininkų, teigusių, kad importas sukėlė kainų griūtį jų rinkose, interesai.
Taikant šias priemones produktus buvo galima ir toliau gabenti tranzitu per minimas penkias šalis, tačiau buvo sustabdytas jų pardavimas vietos rinkose.
Tačiau penktadienį Europos Komisija pareiškė, kad nutraukia importo draudimą, teigdama, kad rinkos iškraipymai penkiose su Ukraina besiribojančiose valstybėse narėse išnyko.
Lenkija, Vengrija ir Slovakija nedelsdamos paskelbė, kad nesutiks su šiuo žingsniu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, Jungtinėse Tautose kalbėdama su naujienų agentūra AFP, sakė, kad Lenkijos sprendimas uždrausti Ukrainos grūdus buvo nepagrįstas.
„Ši įtampa kelia apgailestavimą“, – duodama interviu JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose sakė C. Colonna.
Remdamasi ES tyrimu, C. Colonna teigė, kad Ukrainos grūdų importas nesutrikdys rinkos ir nesužlugdys Europos ūkininkų.
„Rinkoje nėra jokių sukrėtimų, o kai kurie mūsų partneriai galbūt turi vidinių politinių sumetimų, kurie, deja, verčia juos laikytis tokios pozicijos, kurios niekas nepateisina“, – sakė ministrė.
Grūdų klausimas ypač opus Lenkijoje, kur kitą mėnesį vyks rinkimai.
Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė tvirtai remiama žemės ūkio regionuose.
„Mes pirmieji daug padarėme dėl Ukrainos, todėl tikimės, kad jie supras mūsų interesus“, – trečiadienį „Polsat News“ sakė M. Morawieckis.
„Žinoma, mes atsižvelgiame į visas jų problemas, tačiau mums svarbiausia yra mūsų ūkininkų interesai“, – pridūrė jis.
Reaguodamas į Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos perspėjimus, Kyjivas paskelbė, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
M. Morawieckis trečiadienį įspėjo, kad Varšuva pasiryžusi išplėsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos importo ribojimus, jei Kyjivas aštrins konfliktą dėl embargo ukrainietiškiems grūdams.
Užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama, kad „spaudimas Lenkijai daugiašaliuose forumuose ar skundų siuntimas į tarptautinius teismus nėra tinkami metodai mūsų šalių nesutarimams spręsti“.
Kyjivas ragino jo ambasadorių iškvietusią Lenkiją „atitraukti emocijas į šalį“ ir paragino Varšuvą konstruktyviais būdais spręsti grūdų problemą.
