Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė pasijuto puolamas dėl šeimos verslo, todėl pats atakavo prezidentą Gitaną Nausėdą, o pakeliui po niuksą dar gavo Laisvės partijos atstovas Dainius Žalimas ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas. Tuo tarpu G. Nausėda šypsojosi tinkamai išprovokavęs konkurentą vien paminėdamas dvi valstybes.
Didžiausias priešiškumas – tarp Nausėdos ir Vėgėlės
Šie debatai buvo skirti ekonomikai, socialinei apsaugai, mokesčių sistemos aptarimui, bet šiais klausimais kandidatų pozicijos buvo arba aptakios, arba panašios, arba jie vengė kalbėti aštriau. Tačiau kai debatų vedėjas Deividas Jursevičius uždavė klausimą apie prekybos ribojimą su Rusija ir Baltarusija, prasidėjo emocijų kaitra.
„Lietuvos verslas iki šiol gali prekiauti ir su Rusija, ir su Baltarusija. Rusija pernai buvo šešta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė. Į Rusiją iš Lietuvos pernai išvežta prekių už daugiau nei 2 mlrd. eurų. Ar jūsų manymu reikia labiau riboti ar visai uždrausti prekybą su agresiją vykdančiomis šalimis?“ – pasiteiravo žurnalistas.
Debatuose nedalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, nes Rygoje dalyvavo Baltijos šalių premjerų susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Bet aistrų užteko ir be ministrės pirmininkės.
I. Vėgėlė iškart ėmėsi senos dainos – atakuoti įmonę „Teltonika“, nes jos direktorius ir savininkas Arvydas Paukštys oficialiai parėmė G. Nausėdą finansine parama (šalia kitų verslininkų). I. Vėgėlė taip daro praktiškai kiekvienuose debatuose. Be to, gali būti, kad taip kandidatas siekė užbėgti numanomam jo paties pašiepimui dėl tėvo ir brolio įmonės „Vilpra“, nes neseniai žurnalistinis „Sienos“ ir „Laisvės televizijos“ tyrimas atskleidė, kad įmonė transportavo kondicionierius į Kirgiziją nesamiems importuotojams, kurie dirbo su Baltarusija.
„Pirmas dalykas, kad mes apsimetinėjame labai dažnai. Mes kalbame apie tai, kad bandome apriboti vienas ar kitas sankcijas, įvesti tas sankcijas, laikytis tų sankcijų, kurios įvestos Europos Sąjungos, o iš tiesų mes to nedarome. Mes vienas įmones kratome, daužome ir sakome, kad jos blogietės, o kitų įmonių nė nepaliečiame. Žiūrėkite, „Teltonika“, 2023 m. rugpjūtis, Delfi praneša, kad įmonė prekiauja, vis dar veikia Rusijoje. Vakar man patvirtino, žiūrėkit, rodau dokumentus, kiek prekių prekiauja „Teltonika“ ir viskas tvarkoje. Visi kiti yra blogi, o šita įmonė yra gera“, – aiškino I. Vėgėlė.
Advokatas teigė, kad Lietuva turėtų kalbėtis su Europos Sąjunga ir kvestionuoti, ar visos sankcijos agresiją vykdančioms valstybėms yra naudingos pačiai Lietuvai. Pavyzdžiui, jis suabejojo sankcijomis Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, mat esą iš to neva išlošia Rusija. Kai buvo įvestos sankcijos, „Belaruskalij“ nebegali eksportuoti savo produkcijos per Lietuvą, turi tai daryti kitais keliais, pavyzdžiui, per Rusiją. Anot I. Vėgėlės, kai Baltarusija turėjo alternatyvų, ji mums buvo kaip buferinė zona, bet dabar tapo Rusijos protektoratu.
Tai yra iš dalies tiesa, bet Baltarusija Rusijos įtakai pasidavė, nepaisant Lietuvos ir Europos Sąjungos pastangų, o sankcijos „Belaruskalij“ buvo įvestos, kai A. Lukašenkos režimas ėmė elgtis neprognozuojamai: 2020 metais suklastojo prezidento rinkimus, mušė ir ujo protestuojančius žmones, masiškai sodino žmones į kalėjimus, apgaule nutupdė į Vilnių skridusį orlaivį, kuriame buvo režimą dominęs žurnalistas.
„Šitie prezidento rinkimai tokie su jumoru, galima taip pažvelgti. Kalba žmogus, kurio šeimos įmonės iš tiesų galimai apeidinėja tas sankcijas“, – replikavo Laisvės partijos keliamas kandidatas D. Žalimas.
Politikas pridūrė, kad turime užkirsti kelią sankcijų apėjimui per trečiąsias valstybes, bet kartu atkreipė dėmesį, jog prezidentas tiesiogiai pagal savo funkcijas negali uždrausti kam nors su kuo nors prekiauti, kai tai neliečia sankcijų. „Bet, man atrodo, mes neišnaudojam viso ribojamųjų priemonių potencialo ir čia turiu omeny, kad tik dabar pasirodo pirmosios iniciatyvos, jog štai įmonės, kurios talkininkauja Rusijos ar Baltarusijos režimams, kad jos nedalyvautų viešuosiuose pirkimuose. Galima eiti toliau“, – pasakojo politikas.
Partijos „Nemuno aušra“ kandidatas Remigijus Žemataitis buvo vienas iš teigiančių, kad absoliučiai visos sankcijos yra apeinamos ir kad net Vakarų valstybės sankcijas pritaiko tik kai kuriai rusiškai produkcijai, o ne viskam. Pavyzdžiui, R. Žemataitis akcentavo, kad JAV prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą netaikė sankcijų rusiškai žemės ūkio technikai ir trąšoms, taip pat leido Rusijai per rusiškus bankus atsiskaityti už kai kuriuos vykdomus sandorius.
Paminėjo Baltarusiją, Kirgiziją – ir Vėgėlė išsiprovokavo
G. Nausėda savo ruožtu pripažino, kad Europos Sąjungai sunkiai sekasi sukontroliuoti visišką sankcijų laikymąsi, nes „kai kurios įmonės veža prekes į Baltarusiją per Kirgiziją“. Tai buvo aiški užuomina apie I. Vėgėlės šeimos įmonės „Vilpra“ situaciją.
„Taip, sankcijų apėjimas tikrai egzistuoja ir jis tikrai sumenkina sankcijų efektyvumą, bet sakyti, kad sankcijos neduoda jokio rezultato, tikrai negalėčiau. Šiandien pažiūrėkite į tai, kokie yra finansiniai „Gazprom“ rezultatai, pažiūrėkite į bendrą Rusijos ekonomikos būklę. Ji tikrai yra nepavydėtina. Antras dalykas, kad turime visą laiką kalbėti apie antrą valstybę, kuri nebėra nepriklausoma ir baikime vieną kartą apgaudinėti save, kad ten Baltarusija, su ja dar galima kažkaip derėtis ar kažką susitarti. Turime taikyti tokias pačias griežtas sankcijas ir Baltarusijai, įskaitant trąšas. Tos trąšos dabar keliauja pro Rusijos uostus ir tai yra gerokai komplikuotesnis kelias, dėl to Baltarusija patiria nuostolį“, – aiškino G. Nausėda.
Trąšos šiuo atveju, matyt, paminėtos neatsitiktinai, nes Vytauto Bako vadovaujama Laikinoji Seimo tyrimo komisija kėlė klausimą dėl prezidento pozicijos įvedinėjant Europos Sąjungos sankcijas „Belaruskalij“ 2021 metais. Ši komisija ir valdantieji konservatoriai suabejojo, ar tik G. Nausėda kiek anksčiau nebuvo priešiškas sankcijoms „Belaruskalij“ dėl verslininkų įtakos, mat šalies vadovo patarėja yra siūliusi pasvarstyti, ar dėl to nebus žalos Lietuvos verslui, kuris anksčiau transportavo baltarusiškas trąšas per mūsų šalį.
„Jokių santykių su šiais režimais būti negali, turime sumažinti mūsų prekybą, tiek eksporto, tiek importo prasme, nes turime puikių kitų rinkų ir Lietuva yra viena iš labiausiai diversifikuotų pagal eksportą pasaulio valstybių“, – aiškino prezidentas.
Vėgėlė gavo niuksą ir iš Jeglinsko
Savo ruožtu nepriklausomas kandidatas Eduardas Vaitkus eilinį kartą teigė, jog reikia nutraukti visas sankcijas, mat jos neva mums kenkia daugiau nei Rusijai ar Baltarusijai. E. Vaitkus priminė, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta karas, tačiau rusiškos dujos vis tiek yra transportuojamos Ukrainos teritorija, o Rusija netgi už tai apmoka. „Nes karas karu – nuostabus biznis, o ekonomika – irgi nuostabus biznis. Mūsų valdžios žmonės nori vaidinti angeliukus, kad jie nemato realios padėties“, – teigė E. Vaitkus.
Šių metų kovo mėnesį Ukraina pranešė, kad nebeketina transportuoti rusiškų dujų per savo teritoriją, kai tik 2024 metų gruodį pasibaigs susitarimas su „Gazprom“, bet šiuo metu rusiškos dujos išties teka Ukrainos teritorija.
Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis atkreipė visų dėmesį, kad klausimas buvo formuluojamas apie Lietuvos ribojimus lietuviškam verslui, prekiaujančia su Rusija ar Baltarusija.
„Žiūrėkit, vienas dalykas yra nacionaliniai apribojimai. Kaip suprantu, klausimas buvo apie lietuvišką verslą, kuris prekiauja su Rusija ar Baltarusija. Tai, mano nuomone, kalbame apie absurdišką arba praktikoje neįgyvendinamą modelį. Prekyba yra globali. Prekyba yra kaip vanduo, teka ten, kur yra nuolydis. Kur yra paklausa, ten yra pasiūla. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės (o mes esame Europos Sąjungos nariai, veikiame vienoje bendroje ekonominėje erdvėje) netaikys panašių apribojimų, kaip mes taikytume, tai tiesiog tie apribojimai neveiks. Taškas. Jie bus 100 proc. apeinami“, – teigė politikas.
Tačiau A. Mazuronis sutiko, kad jeigu kalbame apie europines sankcijas, tai šiuo aspektu būtina gerinti jų įgyvendinimą, nes Rusija ir Baltarusija geba apeiti sankcijas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas manė, kad sankcijų veikimą pagerins tik solidarumas tarp Europos Sąjungos valstybių, bei šaipėsi iš I. Vėgėlės.
„Manau, kad ponui I. Vėgėlei riboti prekybą su agresorėmis uždraustų tėvelis ar brolis“, – juokavo kandidatas.
Tačiau, pasak G. Jeglinsko, sakyti, kad sankcijos neveikia, negalima, nes tai yra nuoseklus ir ilgalaikis procesas, kuriuo siekiama ne vien tik pakenkti agresoriui, bet norint ilguoju laikotarpiu pakeisti agresoriaus elgseną.
Pasijautė puolama auka
Atėjus replikų laikui I. Vėgėlė iškart puolė reaguoti į bet kokias užuominas apie tai, kad jo tėvo ir brolio verslas galėtų apeiti sankcijas transportuodamas kondicionierius į Baltarusiją per Kirgiziją.
„Buvo tokie konstatavimai, kad kai kurios įmonės veža į Baltarusiją per Kirgiziją. O kai kurių įmonių prekėmis (kurios remia ir prezidentą Nausėdą) yra prekiaujama Rusijoje, šiuo metu galima rasti. Ir kaip keista kad apie tyrimus šioms bendrovėms net neužsimenama ir jie nepradedami, tuo tarpu mano brolio valdoma įmonė aiškiai pasakė: jokių sankcijų neapeidinėjo, jokių sankcijų nepažeidė, avansu vežė prekes, todėl iš anksto gavo visus apmokėjimus. Antras dalykas, noriu pabrėžti, kad visi šie tyrimai yra akivaizdžiai užsakyti, nes esu ypatingai nepatogus šiais sistemai“, – piktinosi kandidatas.
Politikas reagavo ir į D. Žalimo pasvarstymus apie humoristinę šio klausimo pusę. I. Vėgėlė užpuolė Laisvės partijos kandidatą, sakydamas, kad šis galimai protegavo savo žmoną per tuometinį Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, siekdamas prastumti ją į Konstitucinį Teismą, bei paėmė per žmoną iš Laisvės partijos per rinkimų kampaniją stambią pinigų sumą už įvairias paslaugas, nors paskui pinigai buvo grąžinti.
„Grįžkim apie prekybą su agresiją vykdančiom šalim“, – sureagavo žurnalistas.
„Suprantu, kad yra noras pereiti į asmeniškumus, bet aš pakalbėsiu bendrai. Tokios įmonės, kurios ar avansu, ar ne avansu moka ir turi ryšių su tam tikromis valstybėmis aš į jas žiūrėčiau labai paprastai, tai yra potenciali grėsmė nacionaliniam saugumui ir atitinkamos priemonės yra visiškai logiškos“, – atsakė D. Žalimas.
„Tas atvejis, kai pasakai dvi šalis ir nemini pavardės, bet pataikai į skaudamą vietą. Nebenoriu su jumis tęsti šito beprasmiško konflikto“, – reziumavo G. Nausėda ir paragino kolegas nepersiimti Vengrijos premjero Viktoro Orbano mąstysena, kai matant sankcijų neefektyvumą iš viso siūloma jų atsisakyti ir taip pasitarnaujama Rusijai.
Geriausias Žemaitaitis. Dėjo ant stalo visas valdžios aferas. Bus geras prezidentas žinantis valstybės reikalus
Žalimas pilstė iš tuščio į kiaurą.
