Šioms pataisoms, kurias inicijavo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų organizacijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gegužės pabaigoje pritarė Seimas.
Transporto lengvatos
Onkologiniai ligoniai su 80 proc. nuolaida nuo 2021 metų sausio galės įsigyti vienkartinį ar terminuotą tolimojo, vietinio, reguliaraus susisiekimo bilietą vykti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ar keltais.
Lengvata itin svarbi onkologiniams ligoniams, nes jie privalo vykti gydytis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose esančias įstaigas, tačiau ne visada yra pajėgūs vairuoti patys, todėl renkasi viešąjį transportą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 įstaigos, teikiančios onkologijos chemoterapijos paslaugas: dvi Vilniuje ir po vieną – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Į šiuos miestus gydytis žmonės atvyksta iš tolimiausių Lietuvos kampelių.
O vykti reikia ne kartą ar du – vėžiu sergančių ligonių gydymosi ir reabilitacijos laikas dažnai yra ilgas, gali trukti ne vienus metus.
Transporto lengvatos taip pat suteikiamos neįgaliesiems ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytame sąraše įrašytomis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems gydantis nuolat reikalinga hemodializė. Nuolaidas viešajam transportui gauna ir juos lydintys asmenys. Skaičiuojama, kas lengvata onkologiniams ligoniams iš valstybės biudžeto pareikalaus 3,9 mln. eurų.
Kaip tai vyks?
Vėžiu sergantis žmogus, norintis viešuoju transportu važiuoti pigiau, turės pateikti POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę. Ji yra vardinė, išduodama išimtinai tik onkologiniams ligoniams, turi unikalų numerį. Perkant bilietą žmogaus, pateikusio POLA kortelę, gali būti paprašyta pateikti ir asmens dokumentą.
Su POLA kortele kai kuriose savivaldybėse miesto ir priemiesčio maršrutais onkologiniams ligoniams pigiau važiuoti galima jau dabar, tačiau ši praktika nėra taikoma visoje Lietuvoje.
Draudimas diskriminuoti
Darbo kodeksu įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol čia buvo įvardijamas draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Pataisas pasirašius prezidentui, jos įsigalios ir manydamas, kad patyrė diskriminaciją dėl sveikatos būklės, darbuotojas galės kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Taip pat diskriminacijos dėl sveikatos būklės pagrindą ketinama įtraukti į Lygių galimybių įstatymą. Padarius tai, galimai diskriminaciją dėl sveikatos būklės patyrę žmonės galės kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Lankstesnės darbo sąlygos, dvigubai didesnės išeitinės išmokos
Darbo kodeksu taip pat sudarytos lankstesnės sąlygos onkologiniams ligoniams dirbti ir užtikrinta, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų.
Pavyzdžiui, iki šiol egzistavo tvarka, kad darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to nori darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Įsigaliojus pataisoms darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir kai to paprašo darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą.
Darbo kodekso pakeitimuose numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka siekia vieno mėnesio atlyginimą, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus. Seimui priėmus pataisas, išeitinės išmokos padvigubėjo – nuo šiol mokamas vieno mėnesio atlyginimas, kai dirbta trumpiau nei metus, ir dviejų mėnesių, kai dirbta ilgiau nei metus.
Dar vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas – susijęs su kasmetinėmis atostogomis. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui.
Iki šiol darbdavys būtinai turėjo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.
Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės būtinai sutikti ir su susirgusio darbuotojo prašymu išeiti priklausančių kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada. Panašus reglamentavimas taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turėtų tenkinti.
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 18 tūkst. asmenų.
