„Kaip bebūtų, vyksta daug diskusijų. Jeigu mes turėtume savo lėktuvus, tai būtų visai kitaip. Bet dabar, kadangi mes savo neturime dar, tai mes turime remtis kitų šalių valia. Kad galėtume pakeisti tam tikras, sakykime, kovos taisykles, tam tikras taisykles ant žemės ir pereiti nuo policijos misijos prie jau tokios rimtesnės oro gynybos misijos, tai užtruks laiko. Bet aš manau, kad palaukime truputį. Aš manau, kad diskusijos vyksta. Kai tiktai bus rastas konsensusas, bus pereita ir prie to“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė diplomatas.
„Mes esame arti. Patikėkite manim, (...) visi puikiai supranta, kiek pavojingam pasauly mes gyvenam ir kiek neatsakingai elgiasi Rusija“, – pridūrė jis.
Dėl rotacinio oro gynybos modelio sąjungininkės sutarė užpernai Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.
Kol kas prie rotacinio oro gynybos modelio Lietuvoje buvo prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.
Liepą į Lietuvą aštuonis naikintuvus atsiuntė Ispanija. Kaip BNS teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, keturi iš jų yra priskirti oro policijos misijai, keturi – oro gynybai. Šie pajėgumai Lietuvoje bus dislokuoti iki pavasario.
Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
