Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba 154 tūkst. užsieniečių, didžioji dalis jų – trečiųjų šalių piliečiai, atvykę iš Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Tadžikistano. Beveik pusę visų atvykėlių dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (48 proc.), statybose (19 proc.), gamyboje (11 proc.).
„Atvykėliai atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos ekonomikoje ir padeda užtikrinti, kad būtų užpildytos darbo rinkos spragos ten, kur vietiniai gyventojai nenori arba negali dirbti.
Pavyzdžiui, dauguma atvykėlių dirba vidutinės kvalifikacijos darbuose, kur vietiniai darbuotojai dažnai stokojami“, – aiškina Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Nepaisant ekspertų teigimų, kad atvykėliai nėra grėsmė ar priešai, o atvirkščiai – mažina darbo jėgos trūkumą, įvairina darbo rinką bei yra naudingi ekonomiškai, nes moka mokesčius – užsieniečiai Lietuvoje vis dar sutinkami su pasipriešinimu ir yra diskriminuojami tiek gyventojų, tiek darbdavių.
Šokiruojančios imigrantų istorijos Lietuvoje
Buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pasakoja šokiruojančias atvykėlių Lietuvoje istorijas.
„Visai neseniai į mus kreipėsi Vokietijoje paliktas Gruzijos pilietis. Darbdavys parsigražino mašiną, o darbuotojas ten ir liko, be pinigų, be nieko. Ten tarp jų matyt įvyko konfliktas ir nesusipratimas, darbuotojas aiškina, kad jam darbdavys iki galo nesumokėjo darbo užmokesčio – klasikinis atvejis, kai susitaria vieną sumą, o sumoka kitą. Darbdavys teigia, kad viską atsiskaitė, bet va taip ir liko žmogus paliktas Vokietijoje“, – pasakoja I. Ruginienė.
Taip pat I. Ruginienė prisimena istorijas ir atvejus, kai žmonės nebeturi kur gyventi. Pasak jos, dažniausiai tokie atvejai vyksta transporto sektoriuje, kai užsieniečiai išleidžiami nemokamų atostogų.
„Kai jie yra kadencijoje, jiems mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai. Tačiau tarp kadencijų yra laikas nemokamoms atostogoms. Kartais būna, kad jos tiek užsitęsia, kad žmogus tiesiog nebeturi pajamų išgyventi, o Lietuva jiems yra labai brangi šalis.
Kai nebeturi pinigų išgyventi, praranda būstą ir nakvoja gatvėje ir tai yra labai rimta problema“, – sako ji.
Buvusi profesinių sąjungų vadovė pasakoja ir istorijas, kurias, kaip pati teigia, yra girdėjusi tik blogiausiuose pavyzdžiuose, kur nors Rusijos gilumoje, tačiau niekada negalėjo įsivaizduoti, kad taip gali vykti ir mūsų šalyje.
„Yra buvę istorijų, kai kinų restorane gyvendavo grupės žmonių. Kol naktis – jie gyvena, atėjus rytui jie atsidaro ir veikia kaip restoranas, o po to vėl gyvena“, – pasakoja I. Ruginienė.
Jos teigimu, Lietuvoje turi būti sukurta sistema, įpareigojanti darbdavį ne tik atsivežti žmogų, tačiau jam likus be pajamų ir pageidaujant būti deportuotam atgal į savo šalį – pasirūpinti, kad darbuotojas galėtų grįžti namo.
„Tie žmonės turi būti atvežami ne tam, kad juos panaudotų darbui, bet reikia įdėti pastangų ir juos integruoti į visuomenę, kad jie taptų visaverčiais visuomenės piliečiais. Tada, kai jie yra nebereikalingi arba nebenori dirbti, reikia užtikrinti, kad jie galėtų saugiai sugrįžti namo“, – nurodo I. Ruginienė.
Dažni atvejai, kur darbdaviai bando apgauti imigrantus
Vienas svarbiausių ir opiausių klausimų – darbo užmokestis. Užsieniečiai stengiasi labai taupyti užsidirbtus pinigus ir siųsti juos namo, savo šeimai.
Pasak I. Ruginienės, atvejai, kai darbdavys neišmoka atvykėliams susitartos darbo užmokesčio sumos yra ypatingai dažni.
„Dažniausiai tokių atvejų pasitaiko transporto sektoriuje, kai darbdavys sutaria darbuotojui mokėti už kilometrą arba už vieną dieną, kas vietiniams yra savaime suprantama, kad taip susitarti negalima, turi būti darbo sutartis, darbo valandos ir darbo kaina“, – aiškina ji.
Kita dažna problema – viršvalandžiai, kaip teigia I. Ruginienė, atvykę žmonės dirba ilgiau ir daugiau, nesuprasdami, kad tai yra viršvalandžiai, už kuriuos reikia mokėti kitu tarifu.
„Jeigu žmogus nežino savo teisių, neklausia daug klausimų, tai darbdavys visą laiką taupys jo sąskaita kiek įmanoma labiau, tai yra natūralus efektas, kai darbdavys atstovauja verslą, o verslo tikslas yra kuo didesnis pelnas mažesnėmis sąnaudomis“, – sako ji.
Tokią tendenciją pastebi ir lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – darbo rinkoje kitataučiams nevengiama siūlyti nelegalaus darbo, mažesnį darbo užmokestį nei toje pozicijoje yra įprasta, būdingos prastesnės darbo sąlygos, nesumokama už papildomas darbo valandas, nesąžiningai sprendžiami darbiniai konfliktai.
Vis dėlto su vietiniais lietuviais taip nepavyksta – jie atsisako dirbti tokiomis sąlygomis, kurias siūlo darbdavys, gerai išmano darbo kodeksą, todėl su trečiųjų šalių piliečiais darbdaviai nevengia sukčiauti, nes, pasak ekspertės, su jais yra lengviau – jiems sueina viskas ir įvairiomis sąlygomis.
Kodėl darbdaviai naudojasi užsieniečiais?
Ekspertų teigimu, šiuo metu atvyksta gausus būrys užsieniečių iš Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizstano, Afrikos valstybių, Indijos, Filipinų. Žmonės, atvykę iš šių valstybių, dažniausiai nemoka nei rusiškai ar angliškai, nei, savaime suprantama, lietuviškai.
Dažniausiai skiriasi ne tik šalių santvarka, iš kur jie atvažiavo, bet ir pati sistema, kultūra, bendravimas. Pasak I. Ruginienės, tai yra didžiuliai skirtumai, todėl kai jie atvažiuoja į Lietuvą, integracinis procesas jiems yra pakankamai sunkus.
„Žmonės iš tokių šalių, kaip Uzbekistano ar Kirgizstano, atvažiuoja su supratimu, kad darbdavys turi labai didelį autoritetą ir negalima abejoti jo pasakytais žodžiais, ypatingai svetimoje šalyje, dėl to kartais ir užstringa tuose spąstuose“, – sako ekspertė.
Pasak specialistės, darbdaviams patogu turėti tokį darbuotoją, kuriam gali susakyti pagrindines taisykles, kad Lietuvoje yra taip ir ne kitaip, o tas žmogus tiki.
„Baltarusiai ir ukrainiečiai jau žino, kad yra darbo ginčų komisija ir įvykus tam tikram nesusipratimui jie gali kreiptis į valstybinę darbo inspekciją pasikonsultuoti, inicijuoti darbo ginčą. Tačiau kitų šalių darbuotojai tokios informacijos dar nevaldo ir tuo yra pakankamai patogūs darbdaviui“, – aiškina ji.
Negatyvios visuomenės nuostatos prieš užsieniečius
Imigrantus, dirbančius Lietuvos rinkoje, persekioja nemažai stereotipų bei negatyvių nuostatų. Remiantis lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktos apklausos duomenis, net 80 proc. šalies gyventojų yra įsitikinę, kad imigrantams pritapti Lietuvoje trukdo tai, kad jie per mažai stengiasi.
„Toks požiūris nėra teisingas, kadangi įtrauktis visų pirma yra abipusis procesas, kuriame lygiomis dalimis turėtų dalyvauti tiek atvykėlius priimanti valstybė ir visuomenė, tiek į ją bandantys įsilieti žmonės“, – sako Diskriminacijos prevencijos patarėjas M. Morkevičius.
Lietuvių neigiamą požiūrį į imigrantus rodo ir kasmet atliekamas socialinės distancijos tyrimas, kurio duomenimis Lietuvos gyventojai nenorėtų nei gyventi kaimynystėje nei dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais, kitos rasės (odos spalvos) žmonėmis, kitos etninės grupės asmenimis bei su lietuvių kalbos nemokančiais asmenimis.
Pasak specialistų, nėra tikslių duomenų, tyrimų ir įrodymų, patvirtinančių daugelio žmonių sukurtas istorijas ir stereotipus, sklandančius viešoje erdvėje. Tokiam visuomenės požiūriui, eksperto teigimu, įtaką daro daugelis veiksnių, tame tarpe ir informacija viešoje erdvėje bei žiniasklaidoje.
Vis dėlto, M. Morkevičiaus teigimu, visuomenėje vyrauja dvilypis požiūris į emigrantus – iš vienos pusės gana plačiai pripažįstamas darbuotojų iš užsienio poreikis, iš kitos pusės žmonės mano, kad imigrantai atims jų darbo vietas ir taps našta.
„Daugelis pripažįsta imigracijos būtinybę dėl ekonominių priežasčių ir į imigrantų darbą žvelgia pragmatiškai, tačiau greta egzistuoja augančios gynybinės nuostatos, imigraciją matant kaip riziką nacionaliniam saugumui, kultūrai, tradicijoms“, – atskleidžia M. Morkevičius.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa atskleidžia, kad visuomenė imigrantus vertina prieštaringai – net 44 proc. gyventojų mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš vietinių darbuotojų.
M. Morkevičiaus teigimu, mažiau nei pusė apklaustų gyventojų jaustųsi patogiai turėdami imigrantą kaip vadovą. Toks požiūris į imigrantą vadovaujamose pareigose – prasčiausias per 8 metus.
Institucijų veikla, siekiant sėkmingos integracijos
Kad užsieniečių integracija būtų sėkmingesnė, Užimtumo tarnyba siūlo imigrantams lietuvių kalbos kursus, subsidijuojamą įdarbinimą ir profesinį mokymą. Šiemet lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 3 tūkst. užsieniečių, iš kurių 69 proc. po mokymų sėkmingai įsiliejo į darbo rinką.
„Mūsų tikslas – padėti imigrantams lengviau prisitaikyti ir tapti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Kalbos mokymasis ir profesiniai mokymai – svarbiausi sėkmingos integracijos žingsniai“, – teigia M. Jankauskienė.
Vis dėlto ekspertų teigimu baimintis nereikėtų – užsieniečių poveikis darbo rinkai yra teigiamas: jie mažina darbo jėgos trūkumą sektoriuose, kur vietos gyventojai vengia darbintis, įneša įvairių įgūdžių ir skatina vietos darbuotojus plėsti kompetencijas.
Taip pat ekspertai nurodo, kad imigrantai įvairina ekonomikos ir darbo rinką, kuriant savo verslus skatina naujų darbo vietų kūrimą, inovacijas ir vartojimo didėjimą, kas prisideda prie ekonomikos įvairinimo ir mažina ekonominius svyravimus. Be to, įsidarbinę atvykėliai moka mokesčius, kas yra naudinga šaliai, turinčiai senėjančią visuomenę ir augančias socialinio draudimo išlaidas.
