Be to, socialinės apsaugos ir darbo ministrė besikėsinantiems Gegužės 1-ąją išbraukti iš švenčių sąrašo moralizavo rodant nepagarbą darbuotojams.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šiandien į eiseną susirinkę profsąjungiečiai ir kiti žmonės vis dar prašo didesnių atlyginimų, pagarbos iš darbdavių ir laiku mokamo atlygio.




„Kitom dienom yra visi tiek pavargę nuo darbo, kad nėra kada. Tai bent jau per gegužės 1 galima švęsti“, – kalbėjo „Kartu“ kairiųjų aljanso pirmininkė Jolanta Bielskienė.
Nori trumpesnės darbo savaitės
Būgnų, skanduočių ir vėliavų fone daugiau nei 100 žmonių minėdami Tarptautinę darbo dieną, pasak kairiųjų aljanso pirmininkės, švenčia politiškai ir kelia reikalavimus.
Dėl laiku neišmokamų ir per mažų atlyginimų, kuriuos suvalgo infliacija, net ir dėl saugos reikalavimų darbe nesilaikymo.
Maža to, kairiųjų aljansas nori 4 darbo dienų savaitės ar trumpesnės – 7 valandų darbo dienos. Taip pat reikalauja ir bazinių pajamų, kurias valstybė mokėtų kiekvienam šalies gyventojui.
„Mes kalbam apie tai, kad reikėtų įvesti bazines pajamas, kad nuimti tam tikrą dalį streso nuo žmonių, kad jie galėtų būti ramūs dėl savo būsto, dėl savo pragyvenimo, maistui, kai kainos šitaip nestabdomai auga“, – sakė J. Bielskienė.
Profesinės sąjungos nerimauja ir dėl darbo migrantų – esą nei valstybė, nei visuomenė nėra jiems pasiruošusi ir mato grėsmę, kad pigesnė darbo jėga nukonkuruos vietinę.
„Neramu dėl tų žmonių, jau be sąžinės išnaudojimo, dėl vergystės schemų, kurios jau ir pradeda dygti Lietuvoje. Kaip profsąjungoj girdim, kaip kasdieną, kas savaitę vis po naują, kaip ten kur nors uzbekai ar ten Ganos piliečiai vergiškom sąlygom laikomi“, – kalbėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Marcinkevičius-Baronas.
Tačiau vergiškomis sąlygomis, panašu, dirba ne tik atvykėliai iš kitų šalių. Pagalbos šaukiasi ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija.
„Mes net negalim išeiti atostogų, nėra kam dirbti, negalim net į konferenciją išeiti, nes išeina žmonės, neiškenčia krūvio“, – kalbėjo Vilniaus apskrities direktorė Žana Andrejeva.

Eitynėse dalyvavę ir žalieji aktyvistai nešė žinią, kad socialinis teisingumas eina koja kojon su aplinkosauga. Esą turtingieji ir jų investicijos į taršius sektorius kalti, kad gyvename taršos sąlygomis, o dėl to kenčia silpniausieji, negebantys prisitaikyti prie globalių klimato pokyčių.
„1 procentas pačių turtingiausių pasaulio gyventojų už tokio paties dydžio taršą, kaip likę 66 procentai pasaulio populiacijos“, – komentavo Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Tiesa, eisenos fone ypač ryškiai plazdėjo ne tik profsąjungų vėliavos. Kai kurie dalyviai nešėsi Palestinos vėliavą.
„Kodėl? Nes reikia palaikyti visus darbuotojus, o visi darbuotojai kenčia irgi Palestinoje, nes vyksta aktyvus genocidas.“
„Socialinio teisingumo, socialinio teisingumo.“
Eitynių dalyviai stabtelėjo ir šalia prezidentūros. Gegužės 1-osios profsąjungos lyderis į miltus malė ir prezidento gerovės valstybę, esą negyvenam geriau nei trečiosios pasaulio šalys.
„Už mus lygesnės tokios šalys kaip Bangladešas, Marokas ir Irakas.“
Ministrė: taip demonstruojama nepagarba
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, dalyvavusi eisenoje, pabrėžė pagarbą darbuotojams ir jų svarbą kuriant verslininkams pelnus. Pasak ministrės, tie, kurie kėsinasi į gegužės 1-ąją ir nori atimti šį laisvadienį iš žmonių ir sieja šią dieną su komunizmu, esą demonstruoja nepagarbą.
„Tik demonstruoja savo nepagarbą, tik demonstruoja tai, kad darbuotojai, deja, jiems yra tik kaip darbo įrankis. Ir, kaip sakau, kiekvienoje ekonomikoje, kiekvienoje veikloje turi būti ne tik skaičiai, bet ir žmogus. Tai ši diena simbolizuoja ir tai, kad žiūrėdami į skaičius, mes dar matome ir žmogų“, – kalbėjo ministrė.
O kai kuriems TV3 Žinių kalbintiems gyventojams laisvos gegužės 1-osios visai nereikia:
„Nemanau, kad reikalinga. Daug tų dienų laisvų turim. Bet turėjau minty eiti šiandien į darbą.“
„Daugiau, va, laikas šeimai ir sau. Ne kaip šventė kažkokia. Jos nesijaučia taip, kaip gal tos valstybinės šventės.“
„Daug gražių dienų, daug gražių švenčių, mamos diena ir visos kitos, tai šitą dieną, manau, galima ir darbe atšvęsti.“
„Pasirinkti gal kokią sausio 13. Buvo pasiūlymas. Visa kita, tokia, kur galėtume ir tuos laužus su vaikais pakūrenti.“
Lietuvoje gegužės 1-oji šventine diena paskelbta 2001 metais. Iš švenčių sąrašo šią dieną išbraukti siūlė liberalai, tačiau parlamentarai šį siūlymą atmetė.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.







































































































































































































































































