Daugiau – reportaže.
Valdantiesiems svarstant, kuriems gyventojams leisti išeiti ir atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos, Lietuvos bankas teikia priešingus siūlymus. Bankas ragina pakopą stiprinti ir joje palikti kuo daugiau dalyvių. O tam, anot banko valdybos nario Simono Krėpštos, turi dirbti ir darbdaviai.
Bankas ragina nustoti į kaupiančiųjų sąskaitas pervedinėti skatinamąsias įmokas iš valstybės biudžeto, mat per metus tam išeina per 300 mln. eurų, ir jas pakeisti darbdavių įmokomis.
„Reikia daugiau žmonių įtraukti į kaupimą, galvoti, kaip padidinti kaupimo apimtį. Darbdavių įsitraukimas yra tai, ko nėra Lietuvoje, bet yra efektyviai veikiančiose pensijų sistemose. Tai galėtų būti ir Lietuvoje. Tai leistų atsisakyti per pereinamąjį laikotarpį valstybės paskatos“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Išgirdęs tokius siūlymus Pramonininkų konfederacijos vadovas ir atsinaujinančios energetikos magnatas Vidmantas Janulevičius neslepia pasipiktinimo. Jau ir taip šiemet gavę 1 proc. papildomą pelno mokestį, verslo atstovai mainais reikalauja mokestinių lengvatų arba grasina mažinti darbuotojams algas.
„Mums reikia subalansuotos politikos, galim prisidėti, bet turi būti paskatos žmonėms išlaikyti, reikėtų lengvinti Darbo kodeksą dėl atleidimų, žiūrint į JAV ir Šveicariją, niekas pinigų nemokės, kad atsėdi kažkas darbe. Deja, tokių žmonių yra. Uždėti papildomą naštą netikslinga“, – sako V. Janulevičius.
Lietuvos banko svarstymus steigti valstybinį antros pakopos fondą, kuriuo galimai taptų Sodra, Janulevičius negailestingai mala į miltus. Jo nuomone, toks fondas neštų dar mažesnę naudą nei privatūs fondai, kuriuos kaltina per mažomis grąžomis kaupiantiesiems.
„Būtų saugu ir konservatyvu, augimas būtų lygus infliacijai, du procentai – ar to nori tėvai, seneliai ir mes, ateities pensininkai?“ – piktinasi V. Janulevičius.
O štai socialinės apsaugos ir darbo ministrė palaiko Lietuvos banko siūlymą, kad darbdaviai, o ne valstybės biudžetas mokėtų antros pakopos dalyviams dalį įmokų.
„Banko siūlymai svarstytini, verti dėmesio, specialistai padirbėjo su analize ir teikdami siūlymus, esu ne kartą kalbėjusi, kad darbdavių įsitraukimas būtų didesnis“, – teigia ministrė Inga Ruginienė.
Tačiau privatūs pensijų fondai tvirtina, kad geriausias būsimiems pensininkams sprendimas būtų mokėti kuo daugiau įmokų, o tai reiškia, kad dabartines pačių gyventojų ir biudžeto įmokas papildytų dar ir treti mokėtojai – darbdaviai.
„Kaupime dalyvauja 3 šalys: darbuotojas, darbdavys, mokesčių apskaita, valstybė. Darbdavių Lietuvoje trūksta kaupime, juos matome ne kaip pakaitalą, o kaip papildą“, – tikina Pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Visgi privatūs fondai nenori konkurento ir pasisako prieš valstybinį antros pakopos fondą. Na, o kad antroji pakopa gyventojams atrodytų patrauklesnė, Lietuvos bankas siūlo didinti automatinio įtraukimo lankstumą, pradėjus kaupti leisti pasitraukti per 3 mėn., tačiau neužkirsti kelio į kaupimą sugrįžti vėliau.
Kartu centrinis bankas siūlo sukurti patogią ir aiškią būsimos pensijos kaupimo ir stebėjimo sistemą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
