Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Dainius Gaižauskas teigė, kad prasidėjus posėdžiui jo abejonės pasitvirtino: esą su informacija, kuri pristatyta kaip riboto naudojimo, buvo galima jau anksčiau susipažinti viešai, skaitant visiems prieinamą „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“.
„Pradžioje vos neįvyko fiasko. [Kai kurie] galbūt norėjo ir išeiti, nes tą, ką pristatė grėsmių analizėje, tomis pačiomis skaidrėmis, dabar yra riboto naudojimo. Tai klausimas, kuo dabar reikės vadovautis“, – Seime teigė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas.
Gaižauskas: labiausiai gailėjau mūsų generolų ir strategų
Uždarą Seimo posėdį inicijavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Esmė ta, kad Sauliui Skverneliui šiek tiek prisvilo blynas pradžioje. Buvo šiek tiek ir raudonio, tiek pas vieną, tiek pas kitą“, – pridūrė jis.
Visgi politikui buvo labiausiai apmaudu stebėti kariuomenės, karinės žvalgybos atstovus. Jie turėjo pristatyti informaciją, kuri, anot D. Gaižausko, buvo taip susiaurinta, kad „atsiskiedė“.
„Ko labiausiai gailėjau, tai mūsų generolų ir strategų, nes kai jiems rimtą informaciją, kuri turi valstybės paslaptį, reikėjo išgryninti iki tam tikro lygmens, kuris atitiktų riboto naudojimo informaciją, ten viskas labai atsiskiedė. Man atrodo, jie Seimo nariams atrodė netgi apgailėtinai – galvojo, ar tikrai mūsų tarnybos tik tą ir sugeba?“ – kalbėjo D. Gaižauskas.
Politikas teigė, esą slaptos informacijos, kuri būtų aktuali politikams, yra ir daugiau, o dalykai, apie kuriuos kalbama uždaro posėdžio metu, daugeliui yra žinomi.
„Kai pateiki su tarnybinio naudojimo grifa (žyma – red. past.), žinokit, ir man šiek tiek juoktis norėjosi. Riboto naudojimo informaciją vartai ir matai, kad buvo pristatyta ataskaitoje. Negerai. Saulius, manau, šiek tiek paslydo“, – teigė politikas.
Anušauskas: tokių pristatymų reikėtų daugiau
Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas nesutiko su tokiu D. Gaižausko vertinimu. Anot politiko, uždaro posėdžio metu pristatyta informacija buvo naudinga ir reikalinga politikams, nedirbantiems su krašto apsaugos reikalais.
„Seimo narių didelė dalis pirmą kartą mato informaciją, kuri buvo pristatyta. Nelabai kas ir domėjosi krašto apsaugos aktualijomis. Tai jiems nauja ir reikalinga“, – kalbėjo jis.
A. Anušausko teigimu, tokių posėdžių reikėtų ir daugiau, tiesa, nebūtinai visais klausimais reikėtų imtis tokio slaptumo ir sugriežtinto saugumo.
„Žinoma, tokių pristatymų reikėtų daugiau. mūsų Seimo nariams, kurie galbūt su krašto apsauga nesusiję, bet vis tiek tokiuose komitetuose kaip Biudžeto ir finansų ir kituose priiminėja sprendimus, kurie tiesiogiai liečia krašto apsaugos reikalus.
Manyčiau, pradžia padaryta, praktiką reikėtų tęsti. Gal tas uždarumas galėtų ir nebūti tęsiamas, pristatant kitus klausimus, kaip, pavyzdžiui, infrastruktūros reikalai, Vokiečių brigados infrastruktūra ir kt. Ir galėtų būti pristatomi nebūtinai riboto naudojimo formatu“, – sakė A. Anušauskas.
Skvernelis: klausantis apie grėsmių vertinimą, salėje nuotaika buvo įdomi
Po posėdžio Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, kad visuomet atsiras parlamentarų, kuriems atrodys, kad pateikta informacija yra neįdomi, nesvarbi arba nereikalinga.
„Matyt, yra Seimo narių, kurie tokią nuomonę turės. Dalis iš jų natūraliai žino daugiau, negu čia yra pateikta, nes čia buvo galima pateikti tik riboto naudojimo informaciją“, – teigė jis.
Visgi Kovo 11-osios salėje, kur vyko uždaras posėdis, S. Skvernelis teigė matęs „įdomias“ reakcijas, ypač kai kariuomenė ir karinė žvalgyba pristatė grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Aš mačiau pagal reakcijas, ypač kai klausėsi apie grėsmių vertinimą, salėje nuotaika buvo, švelniai tariant, įdomi“, – teigė S. Skvernelis.
Paklaustas, ką turi omenyje, jis atsakė: „Turbūt ne vienas susimąstė apie tai, ką reikia daryti, kad tie scenarijai, kurie yra viešai paskelbti ataskaitoje, neįvyktų.“
S. Skvernelis sutiko, kad pateikta informacija buvo „nužeminta“ taip, kad atitiktų „Riboto naudojimo“ žymą, nes informacija apie nacionalinį saugumą, grėsmes, Lietuvos karinius pajėgumus, gynybos planus ir kt. iš tiesų yra slapta.
Tačiau jis pabrėžė, kad po šio posėdžio visi jame dalyvavę parlamentarai – taip pat ir skeptikai – bus „tame pačiame žinojimo lauke“.
„Tie Seimo nariai... Visą laiką bus, žinote, kad jiems neįdomu, jie nieko nesužinojo, bet dabar yra tame pačiame žinojimo lauke, kaip ir visi, ir dabar galės priimti sprendimus“, – teigė Seimo pirmininkas.
Atsakydamas į klausimą, ar buvo verta daryti šį uždarą posėdį, S. Skvernelis teigė, kad tarp Seimo narių yra edukuotinų ir needukuotinų politikų: tokių, kuriems šis posėdis buvo prasmingas ir suteikė naujų žinių, ir tokių, kurie visuomet turės kitokią nuomonę. Visgi pastarieji, anot Seimo pirmininko, nuo šiol priimdami sprendimus turės mažiau pasiteisinimų.
„Yra edukuotini žmonės, kuriems tai, kas šiandien įvyko ir kokią informaciją gavo, tikrai turės pridėtinę vertę profesinę prasme. Yra, kaip ir minėjau, needukuotini – ką tik bekalbėtum, vis tiek atrodys, kad Žemė yra plokščia, kad ji juda kitokia trajektorija, negu mes įpratę, arba Saulė daro kažką kito. Tokių žmonių yra, bet jie dabar negalės pasiteisinti, kad kažko nesuprato, nežinojo“, – komentavo jis.
Žemaitaitis išgirdo „stulbinančių dalykų“ iš valstybės kontrolieriaus
Valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako didžiąją dalį informacijos, kuri kaip įslaptinta buvo pristatyta uždarame Seimo posėdyje apie Lietuvos saugumo situaciją, matęs žiniasklaidoje, bet teigia, jog jį apstulbino Valstybės kontrolės pateikti duomenys apie gynybos biudžeto valdymą.
„Mane grąžino šiandien posėdis į LRT internetinį puslapį. Tiesiog varčiau ir galvojau, kad skaitau LRT. Nes praktiškai straipsniai, tekstai, pateikta informacija, tai, kas buvo pateikta jų internetiniuose portaluose“, – žurnalistams Seime antradienį po posėdžio sakė R. Žemaitaitis.
„Žinokit, gerbiamieji, žiūrėkit, nežaiskime žaidimų. Riboto naudojimo medžiaga arba visiškai slapta medžiaga, gali priešiškos šalies pareigūnai pasinaudoti ta medžiaga. Jeigu šita medžiaga patenka pas mus į internetinius portalus, (...) o mums čia bando pasakyti, kad ji yra riboto naudojimo, tai, žinokit, keista“, – pridūrė jis.
Per posėdį parlamentarams padėtį pristatė krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai, karinės žvalgybos vadas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas. Pristatyta įslaptinta informacija su žyma „Riboto naudojimo“.
„Kam daryti cirką su „Riboto naudojimo“ posėdžiu uždaru, jeigu visa medžiaga jau išdalinta (žiniasklaidai – BNS). Šiandien iš visų skaidrių, kurias aš mačiau, tai yra šešios, septynios skaidrės, kur iš tikrųjų verta jas atskirai pavartyti, nueiti, taip sakant, į mūsų slaptą kabinetą susipažinti“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis.
R. Žemaitaitis sakė atkreipęs dėmesį į valstybės kontrolieriaus M. Macijausko pranešimą apie gynybos biudžeto valdymo analizę ir su tuo susijusią situaciją pavadino stulbinančia.
„Man tai buvo stulbinantys dalykai ir manau, kad turėsime apie ką pasišnekėti valdančiojoje koalicijoje“, – teigė politikas.
„Ką čia Valstybės kontrolė pateikė, tai tikrai yra labai labai stipru, kur turėsime, Lietuva, pasitempti. Ir ačiū jiems, kad jie šiandien tą dalyką konstatavo“, – pridūrė jis.
„Nemuno aušros“ pirmininkas jau kurį laiką ragina surengti krašto apsaugos sistemos auditą.
Šakalienė: uždaras Seimo posėdis buvo reikalingas, bet dalies neįtikino
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad uždaras Seimo posėdis, skirtas parlamentarams pristatyti saugumo padėtį, buvo reikalingas, nors ir neįtikino dalies politikų.
„Žmonės turi labai įvairias nuomones, bet iš tų klausimų, kuriuos uždavė nemažai kolegų, ir iš reakcijų, tai atrodo nemažai daliai parlamento narių posėdis buvo aktualus“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė, buvusi viena iš posėdžio pranešėjų.
„Yra didelė prasme iš tokio posėdžio“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, iš dalies parlamentarų klausimų buvo matyti, kas yra rimtai nusiteikęs stiprinti Lietuvos gynybą ir dirbti kartu, nepaisant politinių nesutarimų.
„Gynybos klausimai neleidžia mums žaisti politinių žaidimų“, – teigė D. Šakalienė.
Kita vertus, ji pripažino, jog liko ir skeptikų.
„Matome ir tam tikrus kolegas, kurie, matyt, net ir stovėdami prieš rusų tanką sakys, kad čia žaislinis tankas“, – kalbėjo politikė.
Per posėdį be D. Šakalienės kalbėjo ir karinės žvalgybos vadas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas, užsienio reikalų ministras K. Budrys, valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Kasčiūnas: ir toliau veiks tie, kurie torpeduos mūsų valstybės interesus
Naujos informacijos neišgirdo ir buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Visgi, anot politiko, uždaras posėdis buvo reikalingas – ypač tiems Seimo nariams, kurie nepriklauso NSGK.
„Man, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui ir buvusiam krašto apsaugos ministrui – tikrai nieko naujo. Bet manau gerai, kad toks posėdis vyksta. Pažiūrėsime reakcija po posėdžio, tokia savotiška edukacija Seimo narių – ypač tų, kurie dirba kituose Seimo komitetuose“, – žurnalistams sakė konservatorius.
„Man atrodo, nelieka abejonių, kad valstybei reikia ieškoti resursų, kad mūsų gynybos finansavimas didėtų“, – pridūrė jis.
Visgi, L. Kasčiūnas neabejojo, jog net ir po uždaro posėdžio Seimo narių gretose bus nenoro suprasti, kodėl reikia didinti asignavimus gynybai.
„Neabejokime. Žinote, apie ką aš kalbu – tie, kurie nenori Otavos konvencijos denonsuoti, tie, kurie nenori ribojimų Rusijos Federacijai pratęsti. Tai tie patys žmonės. Neabejoju, kad ir toliau tai bus tie, kurie torpeduos mūsų valstybės interesus ir mūsų interesus, ir kiš pagalius gynybos finansavimo didinimui“, – įspėjo L. Kasčiūnas, omenyje turėdamas valdančiuosius „aušriečius“.
Teigė neišgirdę nieko naujo: „Tai ir migdo“
Kiti Seimo nariai taip pat tikino neišgirdę nieko naujo ar tokios informacijos, kuri nebūtų prieinama viešojoje erdvėje.
„Jokių pokyčių neįvyko, žinojau ir iki posėdžio, kad saugumas yra vienas pagrindinių mūsų valstybės nepriklausomybės garantų“, – žurnalistams sakė „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas.
„Posėdis tikrai jokios nuomonės nekeičia, nes tai pakankamai ribota informacija, tikrai neišgirdau kažkokių ypatingų dalykų, apie kuriuos nepagalvodavau ar nerasdavau kituose viešuose šaltiniuose“, – dėstė jis.
„Aušriečiui“ antrino ir opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė.
„Išgirdome lygiai tą patį, kas yra žiniasklaidoje – iš principo nieko naujo. (...) Papildomai buvo pateikti kai kurie skaičiai. Viskas“, – nurodė politikas.
„Kalbant apie gynybos finansavimą, jokių absoliučiai naujų duomenų ar skaičių aš neišgirdau“, – pridūrė jis.
I. Vėgėlė akcentavo, jog pagal tai, kokią informaciją išgirdo, jo manymu, posėdis turėjo būti viešas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas juokavo – posėdyje nebuvo naujos informacijos, todėl buvo galima ir užmigti.
„Kas bent kiek domėjosi – įskaitant ir mane – tai nieko naujo nesužinojo. Tai ir migdo. O kas nei kiek nesidomėjęs – gal kažką tikrai naujo pasisėmė“, – nurodė politikas.
Vis tik, pažymėjo jis, klausimų Seimo nariai uždavė – ir ne tik tie, kurie parlamente dirba pirmąją kadenciją.
Įvyko uždaras Seimo posėdis
Kovo 18 d., antradienį, Seime vyko uždaras posėdis, kurio metu parlamentarams buvo pristatyta riboto naudojimo informacija apie šaliai kylančias grėsmes, gynybos bei divizijos planus, taip pat apžvelgtos Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) atlikto audito išvados.
Seimo uždarame posėdyje dalyvavo krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, grėsmių vertinimą pristatė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius, gynybos planus ir klausimą dėl nacionalinės divizijos – Gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.
Taip pat kariuomenės ir KAM atstovai aptarė krašto apsaugos sistemos lėšų poreikį 2025–2030 metų laikotarpiui. Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apžvelgė iššūkius nacionaliniam saugumui esamoje geopolitinėje situacijoje, valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatė gynybos biudžeto valdymo analizę.
Kitaip nei įprastiniai plenariniai Seimo posėdžiai, antradienį uždaras vakarinis posėdis vyko istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.
Parlamentarai ir kiti uždaro posėdžio dalyviai, taip pat jį aptarnaujantys darbuotojai, prieš įeidami į salę turėjo specialiai tam skirtose spintelėse palikti mobiliuosius telefonus, kitą elektroninę įrangą. Valstybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnai taip pat patikrino į posėdį pakviestus asmenis.
Posėdžio metu buvo ribojimas įėjimas į pirmuosius Seimo rūmus, judėjimas juose, taip pat ir žurnalistams, apribotas ir mobilus bei internetinis ryšys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
