Šalyje kone kasdien fiksuojama virš tūkstančio susirgimų koronavirusu ir bent kelios mirtys nuo jo, auga bendras sergamumas kitomis virusinėmis peršalimo ligomis ir gripu.
Epideminis sergamumo lygis jau paskelbtas 7 savivaldybėse. Ir nors, kaip nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), tai dar nereiškia, kad ketinama griebtis griežtesnių ribojimų, primygtinai patariama paisyti rekomendacijų, kaip saugotis šių infekcijų. Ypač tą daryti raginami rizikos grupių žmonės.
Plitimas pasireiškia bangomis
Kaip konstatavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis, šiuo metu panaši situacija yra visame regione, kuris apima ne tik europinę dalį, bet ir dalį Eurazijos.
„Nepaisant to, kad pandemijos statusas buvo atšauktas ir buvo pasakyta, jog bus sergamumo virusu bangos, gali būti, kad kils ir endeminės bangos. Kitaip sakant, platesnės, didelį regioną apimančios bangos. Kilus endeminio sergamumo bangai 27 Europos Sąjungos valstybės šiandien turi teisę net atskirai savo viduje apie tai paskelbti. Bet kol kas bangos yra valdomos ir jos, kaip prognozuota, kyla praktiškai visose šalyse. Vienur jos pasireiškia stipriau, kitur – silpniau“, – situaciją komentavo buvęs eurokomisaras.
Pasak jo, tokia situacija stebinti neturėtų, mat virusas yra mutavęs ne vieną kartą, tad nebėra toks agresyvus. Kita vertus, jis toliau sėkmingai plinta ir gali būti pavojingas silpnesnės sveikatos žmonėms.
„Šį kartą virusai yra jau ne tokie agresyvūs, kaip buvo, nes situaciją stipriai pakeitė vakcinavimas. Neabejotinai prie to prisidėjo ir žmonių persirgimai, ir paties viruso mutacija, kadangi vakcinuoti žmonės ir turintys imunitetą susilpnino jo bangą. Kadangi kiekvieno mūsų imuninės sistemos jau atpažįsta virusą, įprato, turi atmintį, rezervus ir reaguoja, tad virusas, liaudiškai kalbant, „smarkiai gavo per galvą“. Dabartinės jo mutacijos nėra tokios agresyvios ir didžioji dalis žmonių perserga lengva forma“, – kalbėjo V. P. Andriukatis.
Gresia virusų „kokteilis“
Pastarosiomis savaitėmis yra labai daug lengvų atvejų, bet kitą kartą žmonės net neidentifikuoja, kuo serga. Ne visi skuba testuotis, tad kitą kartą nelabai ir žino, persirgo viršutinių kvėpavimo takų kataru, lengva gripo ar koronaviruso forma. Vis tik pašnekovas įspėjo, kad daug didesnė problema, jog dabar vienu metu plinta trys šios infekcijos.
„Toks laikas, kada yra drėgna, šalta, nuo plius 5 iki minus 5 laipsnių – tai geriausias laikas šiems virusams plisti.“
„Ir gali būti net šių ligų „kokteilis“. Toks laikas, kada yra drėgna, šalta, nuo plius 5 iki minus 5 laipsnių – tai geriausias laikas šiems virusams plisti. Nes tokiame ore, tame oro lašeliniame rūke šis „kokteilis“ ir plinta. Būtų daug geriau, jei temperatūra būtų minus 25, šalta ar jau plius 18, tada virusas nebeišsilaiko atmosferoje, nes greitai tuose lašeliuose arba sustingsta ir žūsta, arba išgaruoja ir žūsta. Bet toks nei šioks, nei toks oras, koks yra dabar, tam labai dėkingas. Dėl to bangos ir kyla“, – įspėjo V. P. Andriukaitis.
Kokioms žmonių grupėms pavojingiausia?
Jo aiškinimu, šios infekcijos savo kombinacija ypač pavojingos tam tikroms žmonių grupėms. Pirmiausia – žmonėms virš 65 metų.
„Tai yra mano amžiaus žmonėms. Antra – visiems, kurie turi nutukimą, diabetą, hipertenziją, inkstų problemų ar serga vėžiu. Rizikoje yra ir tie žmonės, kurie jau turi miokardo hipertrofiją. Virusai yra pavojingi tuo, kad gali sukelti virusinį miokarditą ir plautines komplikacijas.
Štai kodėl vėl miršta žmonės, nes šie sunkesni ligoniai patenka į ligonines, yra sukeliamos širdies, plaučių nepakankamumo komplikacijos, nes žmonės jau turi širdies raumenų hipertrofiją ar obstrukcinį bronchitą, kai plaučių audinys yra nebe toks elastingas“, – komentavo gydytojo specialybę turintis PSO biuro atstovas.
Jis priminė, kad sunkiai sergantiems rekomenduojamas ir antivirusinis gydymas, kurį kitą kartą geriau gauti pačioje ligoninėje.
„Pageidautina, kad turintys rizikos veiksnius palaikytų glaudų ryšį su šeimos gydytojais, arba jie aktyviau nukreiptų hospitalizacijai, jei mato, kad tai yra didelės rizikos grupės pacientas“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Pašnekovo pastebėjimu, dabar visi žmonės iš esmės yra suskirstyti į tris grupes – aukštos, vidutinės ir žemos rizikos:
„Į pirmą grupę iš 100 kokie 6 žmonės būtinai pateks į ligoninę su sunkiomis būklėmis. Vidutinės rizikos asmenys – visi, kurie yra apie 65 metus ir daugiau bei turi mano jau minėtas ligas. Žemos rizikos asmenys – daug likusių žmonių, kurių rizika hospitalizacijai nedidelė.“
Vyriausybė turėtų raginti aktyviau
Pašnekovo aiškinimu, norint stabdyti šį procesą, kad sirgtų ir mirtų mažiau žmonių, būtina nepamiršti to, kas buvo kalte įkalta per pandemijos karštymetį.
„Štai todėl lieka ta pati rekomendacija vengti susibūrimų, nešioti kaukes, plauti rankas, laikytis distancijos, vėdinti patalpas, nes tai padeda saugotis ir nuo gripo, ir viršutinių kvėpavimo takų kataro, ir kovido. Visų virusinių infekcijų plitimo kelias yra vienodas – oro lašeliniu būdu.
Viso to laikytis ypač svarbu rizikos grupių žmonėms. Kitas dalykas – jiems svarbu ir papildomai vakcinuotis. Rizikos grupės privalo suvokti, kad mutavęs virusas tapo nuolatiniu palydovu ir, nors nebe toks agresyvus, kombinacijoje su gripu, viršutinių kvėpavimo takų kataru yra labai pavojingas“, – komentavo V. P. Andriukaitis.
Jo manymu, Vyriausybei reikėtų aktyviau komunikuoti apie apsaugos priemones, paraginti saugoti save: „Svarbu kalbėti ir apie tai, kiek dėl nedarbingumo lapelių yra prarandama darbo dienų, taip smukdoma ir ekonomika, tai yra ir didesnės išlaidos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ir nesvarbu, ar tu pirma susirgai gripu, po to – koronavirusu, ar atvirkščiai, ar susirgai viršutinių kvėpavimo takų virusu ir gripu, ar atskirai kuriuo virusu, bet vis tiek kelios darbo dienos eliminuosis.
O jei žmogus tokios būklės eina į darbą, tai užkrečia kitus. Tokia praktika ypač ydinga. Tad skiepykimės, laikykimės rekomendacijų ir taip galime sumažinti ligų skaičių bei praradimus ekonomikai.“
Kada gali būti skelbiama epidemija?
NVSC duomenimis, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 20–26 d. siekė 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šiuo laikotarpiu dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 17 asmenų – 8 vaikai (0–17 m.), 1 asmuo, priklausantis 18–64 m. amžiaus grupei, ir 8 vyresni nei 65 m. amžiaus žmonės. Gydymo intensyvios terapijos skyriuose prireikė 2 šios grupės žmonėms.
Mažiausias sergamumo rodiklis fiksuotas Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis, tai yra peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, buvo pasiektas 7 savivaldybėse: Vilniaus mieste ir rajone, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Klaipėdos mieste, Kauno ir Jonavos rajonuose.
Vis tik tai nėra ženklas, kad reikėtų imtis griežtesnių ribojimų. Kaip aiškina NVSC specialistai, nors gripo ar COVID-19 ligos epidemiją šalyje rekomenduojama skelbti, kai pagal gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI epidemiologinės priežiūros ir kitus duomenis, toje savivaldybėje suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę, tačiau priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos skaičių.
Gydymo įstaigos jau imasi ribojimų
Augant sergamumui ugdymas gali būti organizuojamas įprastai su galimybe skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą (IPRR) – laikiną visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimą, kai dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti saugų kasdienį (kontaktinį) mokymo proceso organizavimą taikant kitas infekcijų plitimą ribojančias priemones.
Atskirus ribojimus dėl privalomų kaukių dėvėjimo ar pacientų lankymo griežtinimo gydymo įstaigos priima savarankiškai. Pastaruoju metu vis daugiau poliklinikų, ligoninių reikalauja visada ar tam tikrais atvejais dėvėti kaukes, riboja pacientų lankymą dėl išplitusios infekcijos.
V. P. Andriukaitis sutiko, kad kol kas pagrindo epidemijai skelbti nėra, tačiau reikia nusiteikti, jog lokalūs vienokie ar kitokie protrūkiai savivaldybėse, ypač didžiuosiuose miestuose, kur žymiai didesnis žmonių kontaktas, neišvengiami. Juolab tokiu metu, kai oro sąlygos plisti virusui tokios palankios.
„Negalima prarasti budrumo, nes kas gali žinoti, kas bus gruodžio mėnesį, jei vienur lyja, kitur šlapdriba, kitur lijundra, dar kokia pliurzė – niekas negali pasakyti, ar nebus dar didesnės bangos. Faktas, kad viruso aktyvumas yra“, – konstatavo buvęs eurokomisaras.
Ka jis cia peza?
