Moteris VUL Santaros klinikose sėkmingai pagimdė balandžio 21 d. Gimdyvė gimdyti į klinikas buvo pervežta iš Vilniaus gimdymo namų, kur jai pagal dabartinius reikalavimus, kaip ir kiekvienai gimdyvei, atlikti tyrimai bei paaiškėjo, kad nustatytas virusas.
Tačiau balandžio 22 d. jau buvo gauti neigiami tyrimo dėl COVID-19 rezultatai tiek mamai, tiek naujagimiui. Vėliau paimtas pakartotinis COVID-19 testas. Pirmadienį, balandžio 27 d., buvo pranešta, kad ir pakartotinis COVID-19 testas abiem taip pat buvo neigiamas. Mama ir kūdikis šiuo metu yra namuose.
Vis dėlto daug kam kilo klausimas, kaip moteris galėjo taip greitai pasveikti nuo koronaviruso. To paties portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti ir gydytojo infektologo prof. Alvydo Laiškonio.
Profesoriaus teigimu, nors atvejį vertinti labai sudėtinga, mat apie šį virusą dar daug ko nežinoma, galima pasvarstyti apie kelis aspektus.
Trūksta tyrimų tikslumo
„Lietuvoje užfiksuotas vos vienas toks atvejis, neaišku, kiek tokių pasaulyje buvo, tad reiktų stebėti ir žiūrėti. Kol kas duomenų, kaip koronavirusas veikia nėštumo metu, nėra.
Tačiau dabar vis aktualesnis klausimas tampa dėl atliekamų molekulinių testų jautrumo. Vienas klausimas – kaip atpažinti asimptominę ligos eigą, nes problema, kad turimi testai to padaryti negali, todėl ir atvejis galėjo būti nediagnozuotas“, – kalbėjo gydytojas.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad besimptomai pacientai šiandien kelia didžiausią problemą, nes jei karščiuojantis asmuo patenka į sistemą, yra guldomas į stacionarą arba izoliuojamas namuose, nustatomi kontaktai, kitu atveju tą padaryti sudėtinga.
„Žmogus, kuris niekuo nesiskundžia, gali artimo kontakto metu gali užkrėsti kitus. Jau ir dabar buvo nustatyta tokių atvejų, kai sunku atsekti, iš kur žmogus užsikrėtė, nors gyveno vienas ir beveik niekur nėjo, su sergančiaisiais nekontaktavo. Taigi yra ieškoma testų, kaip galima išaiškinti besimptomes formas“, – kalbėjo profesorius.
Kita vertus, jo teigimu, šiuo atveju galėjo būti ir klaidingai teigiamas būti atsakymas, diagnostinė klaida.
„Taigi, ar motina turėjo infekciją, ar ne, dabar jau niekas negali pasakyti. O apie infekcijos perdavimą vaikui kol kas literatūroje jokios informacijos nemačiau“, – sakė A. Laiškonis.
Galėjo prasirgti?
Pašnekovas sutiko, kad kitas galimas variantas, kad moteris tiesiog galėjo infekcija prasirgti.
„Taip, moteris galėjo sirgti besimptome forma ir apie tai sužinoti tik patekusi į ligoninę, o po gimdymo jau būti liga prasirgusi. Jei ne gimdymas, niekas ir nebūtų sužinoję. Juo labiau kad niekas nežino, kada ji jau galėjo būti užsikrėtusi. Ar tai buvo įvykę, galėtų parodyti tik atliktas serologinis testas, parodantis, ar organizme yra susidarę antikūnai“, – svarstė gydytojas.
Klausimas dėl imuniteto
Kita vertus, pastebėjo profesorius, vis dar esama klausimo, ar imunitetas persirgus išties susidaro.
„Vis pasirodo žinių, kad persirgę žmonės vėl susirgo, tai klausimas, ar jis iki galo nebuvo pasveikęs, ar užsikrėtė iš naujo. Dabar kaip tik yra kuriami serologiniai testai, kurie atliekami iš kraujo. Bet jie kol kas yra validuojami, nes irgi nėra labai tikslūs. Viskas dabar gaminama labai greitai ir būtinai reikia žinoti, kad metodas būtų teigiamas ir tikslus“, – pabrėžė infektologas.
Jis pridūrė, kad siekiant greitesnės diagnostikos yra sukurtas naujas testas neimant tepinėlio iš nosiaryklės, bet naudojant seiles.
„Toks testas duoda greitą atsakymą – jau po 30 min. Tai ypač būtų gerai tiems, kuriems reikia gultis į ligoninę ir laukti atsakymo. Bet tai irgi dar yra tikslinama, aprobuojama, validuojama", – sakė A. Laiškonis.
