Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, gydytoja prof. Ligita Jančorienė, vertindama užsikrėtimų mastą, teigia, kad šiuo metu susirgimų, sukeltų SARS-CoV-2 viruso infekcijos Lietuvoje sumažėję, nors kitose šalyse susirgimų skaičius auga, nes plinta pakitęs virusas, priskirtinas omikron atmainai.
„Žvelgiant istoriškai, skirtingų pandemijų buvo ne viena, daugiausiai aprašymų yra apie pakitusios gripo infekcijos išplitimą. Įprastai pandemijos trunka apie 2–3 metus, tačiau vėliau dėl įgyto visuomenės imuniteto ir viruso patogeniškumo praradimo sukeliama liga tampa sezonine infekcija. Panašią tendenciją stebime ir dabar, kai kalbame apie SARS-CoV-2 virusą.
Šiam virusui tapus sezoniniu, jo sukeliama liga žmonėms tampa mažiau pavojinga, kadangi didelė dalis visuomenės jau įgijo imunitetą skiepydamiesi arba persirgę COVID-19 infekcija. Tačiau, jeigu šis virusas dar kartą pakirstų, tikėtina, kad įgytas imunitetas nebūtų pajėgus pilnai apsaugoti nuo sunkios ligos formų“, – įspėjo L. Jančorienė.
Gydytoja pastebi, kad panaši situacija, susijusi su virusinėmis ligomis, buvo matoma ir 2009–2010 m. paskutinės gripo pandemijos metu – jeigu iš pradžių sergamumas buvo itin didelis ir neretai susirgdavo jauni žmonės, kurie anksčiau nebuvo susidūrę su gripo infekcija, tai vėliau, įgijus visuomeninį imunitetą, liga tapo sezonine infekcija, o pandeminio gripo virusas visuomenėje sezono metu cirkuliuoja iki šiol.
Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis antrina ir sako, kad nors COVID-19 infekcija niekur nedingo, įskaitant ir kitas sezonines ligas, tačiau žmonės sugebėjo įgyti imunitetą, o tai pasiekti iš esmės padėjo vakcinos.
„Dabar stacionare gydomų COVID-19 ligonių skaičius yra mažesnis, nei buvo anksčiau. Visgi susirgimų piko laukiama šaltuoju metų laiku. Būtent šiuo laikotarpiu esantys šilto ir šalto, drėgno arba sauso oro kontrastai mūsų gleivinėms nėra palankūs“, – kalbėjo gydytojas.
Kaip gydytis namuose?
Jeigu COVID-19 pandemijos pradžioje didelė rizika, kuri dažnu atveju galėdavo pasibaigti mirtimi, grėsdavo ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jaunesniems asmenims, dabar, gydytojos L. Jančorienės teigimu, situacija pasikeitė – didelė rizika susirgti sunkia koronavirusine infekcija gresia vyresniems, gretutinių ligų turintiems asmenims, kurių imunitetas neretai jau būna pažeistas. Dėl šios priežasties gyventojai raginami pasiskiepti antrąja sustiprinamąja vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos doze, jeigu tai iki šiol nebuvo padaryta.
„Susiformavus visuomeniniam imunitetui, dauguma žmonių turi bent jau dalinę apsaugą nuo infekcijos. Vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imunitetas lengviau išblėsta, arba asmenims, kurie 3-iąjį skiepą gavo prieš 9 mėnesius, rekomenduojama pasiskiepyti naująja, adaptuota COVID-19 vakcina. Pasiskiepijus galima išvengti ne tik galimų sunkių koronavirusinės infekcijos komplikacijų, tačiau ir pačios ligos“, – kalbėjo L. Jančorienė.
COVID-19 infekciją, kaip sako šeimos gydytojas E. Brazaitis, galima įveikti ir gydantis namuose, nes specifinis priešvirusinis gydymas Lietuvoje kol kas neprieinamas, be to, jis skirtas tik didelės rizikos asmenims ankstyvoje ligos stadijoje, kad apsaugotų nuo hospitalizacijos ir sunkios ligos.
„Standartinis COVID-19 ligos gydymas yra nukreiptas į simptomų mažinimą, siekiant švengti galimų komplikacijų. Jeigu pasireiškiantys simptomai yra toleruotini, prašyti gydytojo pagalbos praktiškai net nereikia. Galima pastebėti, kad dabar pacientai dažniausiai kreipiasi dėl nedarbingumo suteikimo, kitaip tariant, administracinių priežasčių“, – kalbėjo medikas.
Žvelgiant į dabartines infekcijos diagnostikos rekomendacijas, įtarus COVID-19 infekciją, asmenims rekomenduojama atlikti greitąjį savikontrolės testą, kuris leidžia įsitikinti, ar asmuo yra užsikrėtęs koronavirusine infekcija. Paaiškėjus, kad asmuo susirgo COVID-19 liga, svarbu vengti kontakto su aplinkiniais asmenimis, dezinfekuoti rankas ir, jeigu yra įmanoma, izoliuotis.
Gydytojai savo ruožtu pataria asmenims, susirgusiems koronavirusine infekcija ir besigydantiems namuose, neužmiršti gerti daug šiltų skysčių, savo laiką skirti poilsiui, vėdinti gyvenamąją patalpą plačiai atvėrus langą.
Pajutus šiuos simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją
Nors COVID-19 infekciją galima gydyti ir namuose, gydytojas E. Brazaitis pataria stebėti savijautą, o jeigu dalis simptomų užsitęs, vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
„Visų pirma, jeigu kūno temperatūra siekia daugiau kaip 38 laipsnius ir karščiavimas tęsiasi daugiau kaip dvi paras, tai gali būti indikatorius, nurodantis, kad sergančiajam vertėtų kreiptis į gydytoją. Pasitarti su specialistu vertėtų ir tada, jeigu juntamas kosulys trukdo miegoti.
Esant grėsmingesniems simptomams, pavyzdžiui, sąmonės sutrikimams, dusuliui, būtina nedelsiant susirūpinti ir atvykti į ligoninę“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
E. Brazaitis priduria, kad žmonės, sergantys gretutinėmis ligomis ir kuriems yra sunkios ligos formos pasireiškimo rizika, o užklupę infekcijos simptomai nepraeiną ilgesnį laiką, taip pat turėtų nedelsti ir užsiregistruoti bent jau planinei konsultacijai.
Persirgus gali kamuoti liekamieji reiškiniai
Gydytojai įspėja, kad, susirgus virusine infekcija, egzistuoja tam tikra tikimybė, kad vėliau asmenys gali pradėti jausti poinfekcinį nuovargio sindromą, neinfekcinių ligų paūmėjimą.
Infekcinių ligų gydytoja L. Jančorienė sako, kad persirgusieji sunkiomis COVID-19 ligos formomis gali jausti liekamuosius infekcijos reiškinius.
„Galima pastebėti, kad dažniau liekamuosius reiškinius patyrė žmonės, persirgę sunkia koronavirusine infekcija, pavyzdžiui, sunkiu plaučių uždegimu, pandemijos pradžioje“, – kalbėjo pašnekovė.
Siekiant išvengti sunkių COVID-19 ligos formų, pasak gydytojos, geriausias pasirinkimas yra pasiskiepyti.
„Skiepų nuo COVID-19 infekcijos pagrindinė misija yra apsaugoti žmones nuo sunkių ligos formų ir mirties.
Persirgus koronavirusine infekcija, ypač sunkia ligos forma, gali išlikti tam tikri simptomai: nuovargis, nuotaikų kaita, apatija, jėgų stoka“, – kalbėjo gydytoja.
Medikai gyventojams primena, kad vakcinacija nuo COVID-19 suteikia apsaugą nuo sunkios ligos ir mirties, taip pat sumažina užsikrėtimo riziką“, – kalbėjo gydytoja.
Medikai gyventojams primena, kad vakcinacija nuo COVID-19 žymiai sumažina sunkios ligos ir mirties riziką, taip pat sumažina užsikrėtimo riziką. Pagal pirminę skiepijimo schemą skiepytis galima asmenims nuo 5 metų. Pirmąja sustiprinančiąja doze gali skiepytis 12 metų ir vyresni asmenys, antrąja sustiprinančiąja doze – 18 metų ir vyresni gyventojai.
Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai nuo COVID-19 galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą, registracijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis. Tai reiškia, kad gyventojams užtikrinama galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19 bet kurioje gydymo įstaigoje, kur yra vykdomas skiepijimas, nepriklausomai nuo to, kokioje gydymo įstaigoje jie yra registruoti.
Internetu užregistruoti galima ir kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.
Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
