Ji ragino Aljansą veikti dviem gynybos frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju, apimančiu visas NATO sienas.
„Tiesą sakant, šaltasis frontas yra čia pat, vos už 25 km nuo Seimo rūmų. Siekiant, kad šaltasis frontas netaptų karštuoju, visų pirma, reikia, kad laimėtų Ukraina ir, antra, būtina gerokai sustiprinti NATO gynybos pajėgumus, kad Kremlius nė minutei nesuabejotų NATO ryžtu ginklu ginti NATO nares ir juolab nenuspręstų išmėginti šio ryžto ginklais“, – pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinį posėdį Vilniuje sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykius, tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją bei karo kurstymo retoriką NATO atžvilgiu, Aljansas turi būti visiškai pasirengęs skubiai kolektyvinei gynybai agresijos atveju.
„Mūsų nuomone, NATO turi pereiti nuo laipsniško reagavimo, grindžiamo pastiprinimų dislokavimu, prie priešakinių pajėgų, galinčių nedelsiant imtis didelio masto gynybos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Visų pirma siūlome ir prašome, kad NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės būtų padidintos iki NATO priešakinių brigadų dydžio, kad Baltijos valstybėse būtų sukurtos patikimos NATO oro gynybos pozicijos, taip pat, kad Baltijos šalyse būtų iš anksto telkiama NATO įranga ir atsargos“, – teigė ji.
„Prašome suprasti, kad atsižvelgdami į Rusijos kariuomenės nusikaltimus bei jos antžmogišką žiaurumą nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.
Jos teigimu, minėti sprendimai turėtų būti aptarti jau Madride, per NATO viršūnių susitikimą birželį.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi investuoti į savo gynybą.
Seimo vadovė akcentavo, kad Madride taip pat būtina aiškiai išreikšti paramą Ukrainai, jos kovai su agresoriumi ir jos teritoriniam vientisumui.
„Ukrainai reikia mūsų nuolatinės karinės pagalbos. Galų gale jau tapo akivaizdu, kad kiek besistengtume pataikauti režimui, tai neužkirs kelio naujoms Kremliaus karinėms avantiūroms. Mūsų ligšiolinės priemonės nepakeitė V. Putino išskaičiavimo. Tik Ukrainos karinis atsakas gali priversti jį pakeisti savo sprendimą. Tačiau tam reikia ginklų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji ragino NATO nusiųsti aiškų politinį paramos Ukrainai signalą ir dar kartą patvirtinti, kad NATO durys Ukrainai yra atviros.
„Tik pati Ukraina gali spręsti, ar jai kreiptis dėl narystės Aljanse. Tai negali būti trečiosios šalies sprendimas“, – sakė Lietuvos politikė.
Lietuvos įstojimą į Aljansą ji vadino istorine sėkme.
„Ar galėtumėte įsivaizduoti, kaip Lietuva ir rytinė Baltijos jūros pakrantė atrodytų šiandien, jei nebūtų buvę NATO ir ES plėtros? Labai tikėtina, kad vietoj trijų sėkmingų demokratiškų, prie ekonominio augimo bei NATO misijų prisidedančių valstybių šiandien būtume dar viena pilkoji zona, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“ – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo rūmuose pirmadienį vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinė sesija, joje aptariamas karas Ukrainoje ir Rusijos keliamos grėsmės.
Ši sesija buvo suplanuota Kijeve, bet Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, ji perkelta į Vilnių.
Į sesiją atvyko paraiškas tapti NATO narėmis pateikusių Suomijos ir Švedijos parlamentų vadovai Mattis Vanhanenas ir Andreasas Norlenas, Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pirmasis pavaduotojas Oleksandras Kornijenka.
