„Valdančioj koalicijoj esam sutarę, kad partnerystės klausimas turės būti sprendžiamas Seime ir ieškosime palaikymo ne tik savo gretose, bet ir opozicijos gretose, nes tokie žmogaus teisų klausimai geriausia, kad būtų sprendžiami ne vieno balso persvara, o platesniu palaikymu“, – interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.
Parlamento vadovė teigė, kad projektas rengiamas anksčiau liberalių politikų 2017 metais teiktu projektu, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralų partnerystės institutą. „Manau, jis paliečia labai daug žmonių, Tiek heteroseksualių porų, tiek homoseksualių portų“, – sakė parlamento vadovė.
Projektas dar nėra registruotas ir V. Čmilytė-Nielsen plačiau apie jo turinį per interviu nekalbėjo.
„Mes rengiame projektą, remiamės tuo projektu, kuris buvo teiktas dar 2017 metais, aš pati jį teikiau praėjusios kadencijos Seime. Iš esmės projektas yra parengtas, dabar yra derinimo procesas su frakcijomis, atskirais Seimo nariais. Jis bus registruotas, kad būtų pateiktas pavasario sesijoje, kai tik bus galutinai suderintos formuluotės“, – sakė Seimo pirmininkė.
Keturi konservatorių frakcijos atstovai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę siūlydami į darbotvarkę grąžinti kitą 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti ne partnerystės institutą, o sutartį dėl bendro gyvenimo.
Anot Seimo narių, naujojo Seimo kadencija pasižymi aktyviais politiniais debatais ir teisinėmis iniciatyvomis dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo, tuo tarpu prieš ketverius metus registruotas projektas yra kompromisinis.
Kaip teigia Seimo nariai, jis „leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau kartu nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas“.
Kreipimesi sakoma, kad šio įstatymo projekto nuostatos asmenims „padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių“.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
