„Manau, kad planas tikrai yra svarstyti prasidėjus rudens sesijai – tai yra rugsėjo mėnesiui. Ir atsitraukta nuo priėmimo buvo tik pamačius pakankamai aktyvią reakciją tiek pilietinės visuomenės, tiek ir siūlymus papildomus, pataisas į šį įstatymo projektą, kurios sutvarkytų jį bent jau teisine prasme – padarytų labiau korektišką“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pabrėžia, kad šis įstatymo projektas tiek socialdemokratų, tiek ir „Nemuno aušros“ frakcijų pastangomis stumiamas labai „bukai“.
„Tas įstatymo projektas, ta forma, kuria jis buvo praėjęs svarstymo stadiją ir išvydo šviesą Teisės ir teisėtvarkos komitete, ten buvo pristatytas prieštaravimas Konstitucijai – pavyzdžiui, pritarus jam dingtų ir to paties premjero Palucko teistumas. Tai čia argumentų stumti būtent tokią versiją buvo tikrai daug“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bukai yra stumiama, ypatingai iš socialdemokratų pusės, su dideliu „Nemuno aušros“ palaikymu“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotos BK pataisos numato, jog bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą. Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžius (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.
Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokų – tokius siūlymus kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.
Tiesa, Seimo Teisės departamentas praėjusią savaitę įvertino patobulintą BK pataisų versiją ir įžvelgė prieštaravimą Konstitucijai.
BK pataisos įžiebė aistras parlamente ne tik dėl konkrečių siūlymų – piktinamasi ir galimai pažeidžiamomis procedūromis. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo du tyrimus, susijusius su BK pakeitimų svarstymų.
Vienas jų – dėl projekto procedūrų Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK), kai grupė parlamentarų prašė atlikti teisinio poveikio vertinimą.
Antrąjį tyrimą etikos sargai inicijavo pirmadienį – bus vertinama, ar projektui įveikus svarstymo stadiją Seime ir tik vėliau socialdemokratui Karoliui Podolskiui paprašius svarstyti pakeitimus skubos tvarka, nebuvo pažeistos procedūros.
Visgi pirmadienį diskusijas ir ginčus kėlęs įstatymo projektas buvo išbrauktas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės – parlamentarai veikiausiai prie iniciatyvos grįš rudens sesijos metu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir aš visiškai nenoriu ir neketinu laikytis Konstitucinio Teismo postulatų, nuorodų ir esu pasiruošęs, esant reikalui, pasirašyti bet kokį dokumentą, kuris įvardintų Lietuvoj dabar veikiantį Konstitucinį Teismą kaip nusikalstamą grupuotę su kuria reikia griežtai kovoti.
Ir aš pirmas galėčiau pasirašyti ir atsėdėti dar 15metų, kad tokios institucijos, uzurpuojančios Tautos valią, priskiriančios sau suvereno teises, nebūtų. Ir pagaliau Tauta išsivaduotų!
K.T. Lietuvos Konstitucijos straipsnius jau iš esmės be Lietuvos piliečių valios iš esmės perrašė ir prisiėmė sau LR Seimo ir tautos funkcijas. Seimas tampa kaip ir nebereikalingas, kaip ir tauta, jį rinkusi.“
PETRAS PLUMPA, buvęs disidentas, pogrindininkas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Laisvės premijos ir kitų garbingų apdovanojimų laureatas, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius.
