„Bendrai žvelgiant į šios valdybos sudėtį, tikrai, manau, labai svarbu, kad maksimaliai didelis frakcijų skaičius turėtų savo atstovus valdyboje – Seimo pirmininko pavaduotojus, taip pat atstovauti opozicijai gali ir, matyt, galės opozicijos lyderis“, – LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai jei taip atsitiktų, kad visos opozicinės frakcijos turės po atstovą valdyboje, manyčiau, kad tai bus tikrai geras dalykas demokratiniams procesams mūsų parlamente“, – pridūrė ji.
Ji neatmetė galimybės, jog didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovui tapus opozicijos lyderiu, socialdemokratams atitektų Seimo vicepirmininko postas.
„Gali būti ir taip, bet tikrai, kaip jau minėjau, tai yra derinimo objektas ir tikrai labai svarbu, kad šie sprendimai turėtų kuo platesnį palaikymą Seime“, – apie tai paklausta sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen Seimo pirmininke išrinkta penktadienį.
Tądien taip pat patvirtinti du Seimo pirmininko pavaduotojai: konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis priekaištavo, kad teigiamas mažiausios opozicinės frakcijos atstovas, o ne jų frakcijos kandidatė Aušrinė Norkienė.
V. Čmilytė-Nielsen iš viso planuoja turėti šešis pavaduotojus.
Dar keturis parlamento pirmininko pavaduotojus tikimasi paskirti kitą savaitę. Pagal pirmininį susitarimą, dar du Seimo vicepirmininkus turėtų turėti konservatoriai, vieną – Laisvės partija ir vieną – kuri nors opozicinė frakcija.
Penktadienį naujajame Seime taip pat įkurtos šešios frakcijos: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (50 narių), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (32 nariai), Liberalų sąjūdžio (13 narių), Lietuvos socialdemokratų partijos (13 narių), Laisvės partijos (11 narių) ir Darbo partijos (10 narių).
Mišrioje Seimo narių grupėje kol kas dirbs 12 parlamentarų.
