„Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotai Zitai Šličytei sakant kalbą ir pradėjus piktintis „Lietuvos homoseksualizacija“ dalis parlamentarų ir svečių paliko Kovo 11-osios salę.
„Mes esame tokie, kokie esame. Turime tokias ydas, kokias turime, ir to nepaslėpsi. O ir nereikia“, – rašė Seimo pirmininkė, vadovaujanti ir Liberalų sąjūdžiui.
„Vieno žmogaus žodžiai tėra vieno žmogaus žodžiai, jeigu jie neranda atgarsio kituose. Tik nuo mūsų ir nuo mūsų vaikų priklausys, kiek pagarbos tikrai laisvai, nesuvaržytai ir stereotipų nesmaugiamai ateičiai bus mūsų šalyje“, – teigė ji.
Taip pat iš salės per minėjimą išėjusi premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigė taip pasielgusi, nes negalinti klausyti kalbų, kurios jais nepriimtinos.
Pasakė skandalingą kalbą
Z. Šličytė savo kalboje kritikavo valdžią, kad ji per Sausio 13-osios ir Vasario 16-osios minėjimus „tvoromis atsiskyrė nuo tautos“, taip pat sakė, kad „Lietuvą valdo teisiamųjų suole sėdinčios partijos“.
Jai pradėjus piktintis pernai Kaune, Laisvės alėjoje, vykusiomis homoseksualių asmenų eitynėmis, ir priminus apie daugiatūkstantinį Šeimų maršą Vingio parke, Vilniuje, salėje kilo triukšmas.
„Tiek prakaito išliejo ne tik komerciniai kanalai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų bei visokio plauko samdomų ir gerai apmokamų leftistų, siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune būktai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – teigė kalbėtoja.
„Tokia ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija jau turi ir, be abejo, turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – sakė Z. Šličytė.
„Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems. Tikslui pasiekti prasimanė vadinamąją neapykantos kalbą, už kurią siūlo įteisinti visų rūšių atsakomybę“, – kalbėjo buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė.
Jos teigimu, vyro ir moters santuokos reikšmė stumiama į visuomeninio gyvenimo paraštes.
Teisininkė Z. Šličytė nėra Kovo 11-osios Akto signatarė, ji 1989–1990 metais buvo išrinkta į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 metų balandį, kai jau buvo paskelbtas nepriklausomybės atkūrimas, tapo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo nare.
Tačiau Z. Šličytė priklauso Signatarų klubui, jis vienija 1990 metų kovo 11 dieną priimto Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatus.
Po šio kalbos signatarė europarlamentarė Rasa Juknevičienė pranešė išstojanti iš Signatarų klubo narių nuo šių metų kovo 11 dienos.
