Seimo pirmininkė atmeta opozicijos kritiką, kad įregistruotas įstatymas yra taikomas prie konkrečių personalijų, šiuo atveju – jos ir premjerės.
„Tai yra visiška manipuliacija. Aš kaip tik akcentavau, kad tai neturi jokio ryšio su konkrečiomis personalijomis, tačiau mes turėtume matyti Lietuvą bendrame, europiniame kontekste. Matyti, kad Lietuvos Seimo pirmininkas ar pirmininkė, Lietuvos ministrė pirmininkė ar ministras pirmininkas yra vieni iš labiausiai saugomų pareigūnų visoje Europoje.
Tai turėtų priversti mus susimąstyti, ar tikrai viską racionaliai darome. Tačiau mūsų siūlymai tikrai nėra drastiški. Mano manymu, racionalūs. Tikiuosi, kad jie bus matomi ne kaip pavojus, o kaip galimybė užtikrinti didesnį lankstumą ir labiau vakarietišką, o gal net šiaurietiška požiūrį į vadovybės apsaugą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto. Manau, kad tai yra ydinga praktika, kai įstatymai yra taikomi personalijoms ir kolegės nesupranta, kokias pareigas užima. Tokio bravūriškumo tikrai neturi būti.
Yra saugomos arba nesaugomos. Jeigu kalbėtume apskritai, galbūt Seimo pirmininko apskritai reikia nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, nes jie pavojingi visoms prasmėms. Tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – sakė S. Skvernelis.
Premjerė ir Seimo pirmininkė registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, jie galėtų būti saugomi ir kitu laiku, o vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai.“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Anot iniciatorių, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
