Civilinė sąjunga negali būtų prilaikyta santuokai. Tokią Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą po aktyvių diskusijų su žmogaus teisių atstovais pristatė jos pirmininkas Stasys Šedbaras.
Vykusiame komiteto balsavime šeši komiteto nariai balsavo „už“ Civilinės sąjungos įstatymo grįžimą į Seimo posėdžių salę, vienas buvo „prieš“, du susilaikė.
„Taigi įstatymo projektui ir komiteto išvadoms yra pritarta“, – sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Už projektą balsavo Laisvės frakcijos narė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Irena Haase, Linas Slušnys, Andrius Vyšniauskas ir S. Šedbaras bei socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Prieš pasisakė Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. Susilaikė Regionų frakcijos atstovas Česlovas Olševskis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis
A.Vyšniauskas ir L.Slušnys nepriklauso Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau jie pavadavo posėdyje nedalyvavusius Gabrielių Landsbergį ir Dainių Kreivį.
Komitetas siūlys atmesti artimo ryšio susitarimo svarstymą Seime
Kartu su Civilinės sąjungos įstatymo komitete svarstytas ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pateiktą siūlymą Civiliniame kodekse įteisinti naują sąvoką – artimas ryšys.
Pasak A. Širinskienės, toks pasiūlymas „duotų visus atsakymus, kurie yra reikalingi, nes jis taip pat naudoja bendro gyvenimo sąvoką“.
Vis tik posėdyje dalyvavusi teisininkė kalbėjo, kad abu projektai yra panašūs, todėl jie gali būti painiojami. Jos teigimu, būtų tikslinga apsispręsti dėl vieno instituto.
„Ar šalia gali būti vienas kitas institutas? Juos šalia tuomet reikėtų kartu derinti, žiūrėti teisės normas, nes čia intervencija daroma į CK straipsnius, derinant su vienu ir su kitu projektu. Iš tikrųjų sunku pasakyti, kaip jie tarpusavyje derės. Čia reiktų atlikti atskirą tyrimą ateičiai, dabar viską peržiūrint, kas yra pakeista. Nes taip pasakyti dabar, neperžiūrėjus, kas ir kur kartojasi, sunku pasakyti“, – kalbėjo ji.
Seimo narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas komiteto posėdyje pateikė siūlymą nesvarstyti P. Saudargo pateikto artimo ryšio susitarimo projekto, nes jis esą pateiktas ne kaip problemų sprendimas, bet kaip konkurencinis momentas civilinei sąjungai.
„Kadangi mes jau apsisprendėme, kad einame su Civilinės sąjungos [įstatymo] projektu, kurį iš tikrųjų ir komiteto biuras, ir Teisės departamentas ganėtinai gerai sutvarkė, labai gerai rekomenduočiau nebesiblaškyti, padėti į šoną šį projektą dėl artimo ryšio, bendro gyvenimo kartu ir eiti nuosekliai su civilinės sąjungos projektu“, – kalbėjo jis.
Parlamentaro siūlymui Seimui šį įstatymo projektą atmesti šeši pasisakė „už“, vienas „prieš“, du susilaikė.
Minimus du alternatyvius projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, Seimas ėmėsi nagrinėti gegužę.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
Kritikai sako, kad jis savo reguliavimu yra panašus į santuokos ar šeimos santykius, todėl labiau tinkamas „artimo ryšio“ projektas.
Prašo tikslinti civilinės sąjungos sąvoką
Partnerystės šalininkai prašo tikslinti civilinės sąjungos sąvoką, artinant ją prie šeimos santykių, tuo metu priešininkai sako, kad dabartinis apibrėžimas yra pernelyg artimas santuokai ir taip pat ragina jį tikslinti.
Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė siūlė „pripažinti, kad įstatymu siekiama kurti ir apsaugoti šeiminius santykius“. „Mūsų požiūriu, jis ne iki galo atitinka Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuris sako, kad konstitucinė šeimos samprata yra ne tik santuoka – šeima kuriama ne tik iš santuokos ir kad šeima yra neutrali lyčiai“, – prieš kelias savaotes vykusiame posėdyje kalbėjo J. Juškaitė.
Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Nagrinėdamas kelias bylas, KT 2011 ir 2019 metais yra pasisakęs, kad „kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu“, o šeimos samprata „grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.
Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių asociacijos atstovas Saulius Arlauskas teigė, kad toks išaiškinimas reiškia, jog kalbama apie tuos atvejus, kai „šeimoje miršta mama, lieka tėvas su savo sūnumis“, o ne apie tos pačios lyties asmenų partnerystę. Be kita ko, pasak jo, civilinės sąjungos apibrėžimas yra „praktiškai santuokos termino pakaitalas“.
„Kad nebūtų dviprasmybių, siūlome jį pakeisti į gyvenimą kartu. Turint omeny šitą sąvoką, tada būtų galima toliau formuluoti kitus straipsnius, kad nebūtų prieštaravimo Konstitucijai“, – sakė S. Arlauskas.
Abu šiuos siūlymus komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė atmetantis, nes tai būtų įstatymo projekto „koncepcijos keitimas“ ir prieštarautų pirminei autorių minčiai. Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymo projektu nėra apibrėžiami ir kuriami šeiminiai santykiai. Remiantis įstatymo projektu, civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas teigė, kad civilinės sąjungos sąvoka galėtų būti pakeista, įrašant, kad ji yra skirta „reguliuoti privačius tarpusavio asmenų turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius“.
„Tai duotų aiškumo“, – kalbėjo R. Aušrotas.
Vis dėlto, pasak S. Šedbaro, toks aiškinimas būtų perteklinis, nes ir taip „eina iš paties konteksto“.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavaduotoja Agnė Širinskienė taip pat ragino patikslinti civilinės sąjungos sąvoką. Pasak parlamentarės, sąvokoje minimų partnerių terminas naudotas ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas ir „suvokiant, kad tai yra vyro ir moters partnerystė“.
„Šiuo atveju aš manau, kad kad kažkoks patikslinimas būtų prasmingas, nes kitaip reikėtų sėsti peržiūrėt tuos kitus teisės aktus“, – kalbėjo politikė.
Savo ruožtu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog „nereikėtų manipuliuoti visuomenės baimėmis“.
„Labai prašyčiau neklaidinti nei visuomenės, nei komiteto narių, nes pagal įstatymą pagalbinio apvaisinimo paslauga naudojasi tik tie sutuoktiniai ir partneriai, kurie negali susilaukti palikuonių dėl medicininių kontraindikacijų“, – sakė politikas.
„Tai, kalbant apie tos pačios lyties poras, pagalbinio apvaisinimo įstatymas jiems nebus taikomas, nes biologiškai tai nėra įmanoma: poroje nėra dviejų skirtingų lytinių ląstelių“, – pridūrė jis.
Civilinės sąjungos projektas svarstomas prieš daugiau nei metus Seimui atmetus Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
