Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad turime suvokti, jog Lietuvoje virusas – jau išplitęs, ir nereikia galvoti, kad viskas praeityje.
„Pirmiausiai, mes turėtume suprasti tokį dalyką, kad žmonės, kurie jau atvažiavo su virusu ir čia jį atvežė, tai dabar tas virusas plinta vietoje, tai nereikia manyti, kad plitimas yra sustojęs. Plitimas dar vyksta ir tą matome pagal tai, kad ne visi yra dar ištirti, kurie, galbūt, patys nežinodami platina virusą. Ir tai, kad dalis besimptomių dar platina virusą, tai labai apsunkina šitą situaciją. Nereikia galvoti, kad jau viskas pasibaigė“, – teigia prof. S. Čaplinskas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius pastebi, kad artėjantis šventinis savaitgalis iš tikrųjų gali pabloginti situaciją.
„Velykos yra kaip ir ypatinga diena, kad žmonės, kurie šiaip laikosi karantino taisyklių, laikosi socialinės distancijos, ir jei jie tas taisykles pažeis ir masiškai išeis per Velykas, tai tada be abejo, kad pasekmės pasimatys“, – pastebi prof. S. Čaplinskas.
Pasak profesoriaus, artėjančio savaitgalio galimos pasekmės nebūtinai pasimatys po 14 dienų, kurios yra laikomos inkubaciniu laikotarpiu.
„Tos pasekmės gali pasimatyti ir po mėnesio, ir po dviejų, ir po trijų. Mes nematysime to, kaip palaipsniui plinta virusas nuo vieno žmogaus kitam, nes yra manoma, kad iš šešių infekuotų penki gali nežinoti apie tai, kad turi virusą. Nes duomenys rodo, kad 80 proc. užsikrėtusiųjų jaučia silpnus, švelnius simptomus, o didelė dalis jų iš viso nejaučia. Tai tokie atvejai gali pasirodyti ir po mėnesio, ir po kelių“, – atkreipia dėmesį profesorius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius sako, kad Vyriausybės sprendimas visus gyventojus nuo balandžio 10-osios įpareigoti viešose vietose dėvėti kaukes – sveikintinas, tačiau čia pat priduria, kad toks sprendimas bus efektyvus tik tada, kai absoliuti dauguma laikysis šios taisyklės ir kaukes dėvės, tačiau nereikia tikėtis, kad visi iki vieno staiga taps sąmoningi.
„Esmė tokio draudimo yra, kad jeigu absoliuti dauguma piliečių laikysis šitos taisyklės, jei supras, kodėl reikia jos laikytis ir teisingai jos laikysis, tai efektas bus aiškus – ką mes matome iš kitų šalių praktikos. Čia yra vienareikšmiškai. Bet kad 100 procentų piliečių staiga taps sąmoningi, tai mes turbūt neturime tokios iliuzijos“, – teigia profesorius.
Prof. S. Čaplinskas sako, kad ta visuomenės dalis, kuri supranta kaukių naudą ir įvestos taisyklės laikosi, kad jie skatintų ir aplinkinius tą daryti.
„Bet tai nereiškia, kad jei žmogus eina vienas pasivaikščioti su šuneliu miške, kad jis tuo metu turi dėvėti kaukę, bet jis privalo ją su savimi turėti ir, kai susitinka kitą žmogų, jis turi ją užsidėti. Lygiai taip pat tai nereiškia, kad žmogus, vienas važiuodamas savo automobiliu, turi dėvėti kaukę. Priešingai – jei jis taip daro, vadinasi jis nesupranta, kam ji reikalinga. Nes jei ji sudrėgs, ji bus mažiau efektyvi. Bet išlipdamas iš automobilio ir eidamas prie žmonių, žmogus privalo ją dėvėti“, – pastebi profesorius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius sako, kad viešose vietose dar vis pastebi žmonių, kurie nedėvi kaukės ir nesupranta jos duodamos naudos.
„Dalis žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus grupės, bet ypač dalis jaunimo, arba dalis senjorų, matosi, kad iki šiol šito nesupranta. Tai kai yra pasakyta, kad tai privaloma, galbūt didelė dalis žmonių supras, kad yra taisyklės ir reikia jų laikytis. Taip kad šitą reikia palaikyti ir viešinti, kodėl to reikia“, – pastebi profesorius.
Prof. S. Čaplinskas sako, kad nereikia apsiriboti vien valdžios įvedamais suvaržymais ir draudimais, mat kiekvienas galime pasistengti daugiau padaryti nuo savęs.
„Vienareikšmiškai, visi mes galime ir turime siekti padaryti daugiau. Bet tai, kad sprendimai yra, ypač šioje vietoje, teisingi ir savalaikiai, aš drįstu manyti, kad niekas neabejoja. Dabar bereikia, kad jų būtų laikomasi. Kai kurie sprendimai, galbūt, yra pavėluoti, bet yra, kaip yra. Ir dabar labai svarbu, kad atsilieptume į tai“, – apie Vyriausybės sprendimus kalba profesorius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, paklaustas, ar galime tikėtis, kad griežtas karantinas Lietuvoje truks panašiai, kaip Uhane, sako, jog tai lemia labai daug faktorių.
„Pirma, didele dalimi parodys tai, kaip žmonės elgsis šį savaitgalį. Bet jei žiūrėtume realiai, kinai yra drausmingesnė ir labiau prie griežtos tvarkos prisitaikiusi tauta negu mes. Antra, vis tiktai kinai kultūriškai buvo įpratę labiau klausyti ir mažiau kritikuoti bei samprotauti apie valdžią.
Taip pat buvo šiaip įpratę dėvėti tas kaukes dėl oro užterštumo. Dėl higienos sąlygų ir kitų higieninių reikalavimų laikymosi, tai priešingai: visi mes matome ir suprantame, kad mes negyvename taip susigrūdę, kaip kinai, ir ta bendra higieninė kultūra vis tiktai plačiąja prasme yra aukštesnė.
Bijau būti blogu pranašu, bet vien tai, kad mes jau pavėlavome su tuo plačiu testavimu ir virusas jau pasklido ir plinta Lietuvoje, tai panašu, kad tos griežtos socialinės distancijos laikymosi sąlygos nesibaigs taip greitai. Bet mes negalime visiškai sužlugdyti ekonomikos ir žmonių gyvenimų, Dėl to ir reikia ieškoti to balanso: kur sąmoningi piliečiai, kaip jie turėtų ir galėtų elgtis taip, kad dalinai grįžti į normalų gyvenimą, išlaikant tuos reikalavimus ir tą elgseną, kuri užkirstų kelią viruso plitimui“, – pastebi profesorius.
Prof. S. Čaplinskas teigia, kad šiuo metu jis viešose vietose pasirodo tik važiuodamas iš namų į darbą, kartkartėmis sustodamas maisto prekių parduotuvėje. Tačiau ir tiek būdamas viešose vietose pastebi, kad ne visi žmonės dėvi kaukes ir pirštines.
„Kartais matai, kaip eina šalia žmonės, kurie be kaukių, ir vargiai, ar jie kartu gyvena. Aš suprantu ir tuos žmones, kad jie nesupranta. Bet kaip padaryti, kad jie suprastų? Tai čia ir yra tas morkos ir bizūno principas: kad iš vienos pusės reikia pasakyti, kad negalima ir bausti, jeigu jis nesupranta, bet iš kitos pusės reikia aiškinti. Bet mes tikriausiai nesame naivūs. Konkretus pavyzdys, kaip moteris, kuriai buvo diagnozuota liga, išlipo pro ligoninės langą ir pabėgo. Ir labai didelis klausimas, ar jai buvo galima išaiškinti. Čia jau yra tokia kategorija žmogaus, kuriam paprastas išaiškinimas nepadės ir padės tiktai bizūnas. O tokių žmonių, kad yra nemažai, tai mes nesame naivūs ir suprantame. Bet prie kiekvieno policininko nepastatysi“, – pastebi profesorius.
Pasak profesoriaus, viruso apgauti neįmanoma, todėl nereikia apgaudinėti ir savęs: tik karantino ir higienos laikymasis gali apsaugoti kiekvieną nuo galimos infekcijos.
„Jei žmonės pilnai suvoktų, kur ir koks yra tas pavojus, tai tada net nereikėtų tokio griežto reikalavimo neišeiti iš namų. Todėl reikia, kad būtų suvokimas, kad išėjęs iš namų tu nebendrauji su kitu žmogumi, tu laikaisi socialinės distancijos, dėvi kaukes, prisižiūri rankų higieną ir panašiai.
Bet kaip dabar išėjus iš namų neleisti vaikučiams kartu žaisti? Čia tik kaip pavyzdį vieną imu. Nes tas mąstymas, kad truputį laikausi taisyklių, truputį nesilaikau jų, gal čia niekas nepamatys, o jei nepamatys, tai nieko tokio… Bet čia neišeina taip. Mes galime apgauti vienas kitą, mes galime apgauti žmogus žmogų, bet viruso mes neapgausime. Todėl jei paliksime jam galimybę plisti, tai jis ir plis“, – pastebi profesorius.
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
