Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš vos kiek daugiau kaip 32 metus, 1993-iųjų spalio 12-sios rytą Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone šūviais iš pasalų buvo nužudytas dienraščio „Respublika“ žurnalistas Vitas Lingys.

Prieš vos kiek daugiau kaip 32 metus, 1993-iųjų spalio 12-sios rytą Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone šūviais iš pasalų buvo nužudytas dienraščio „Respublika“ žurnalistas Vitas Lingys.

REKLAMA

Pačiu kraupiausiu būdu išsipildė viename iš paties Vito Lingio rašinių 1987-siais pacituoti britų atlikėjo Cliffo Richardso žodžiai: „Rytojus. Niekada negalvok apie rytojų. Nes rytojus kartais gali ir neišaušti.“

Tąkart Lingys, kaip ir kiekvieną rytą, 8.30 val., išsiruošė į darbą. Jis nusileido iš savo buto ir nušlubčiojo automobilio link. Jam jau kuris laikas skaudėjo koją, tačiau jis nesigulė į ligoninę.

REKLAMA
REKLAMA

Nužudymo rytą Vitas Lingys, greičiausia, net nepastebėjo, kad kieme jo jau laukė. Mirtinus šūvius paleidęs Igoris Achremovas vėliau pripažino, kad dieną prieš nužudymą jis buvo atvykęs apsižvalgyti.

REKLAMA

Po šūvių Lingys susmuko vietoje ir netrukus mirė. Aplinkinių daugiabučių gyventojai vėliau pasakojo, kad girdėjo duslius šūvių garsus ir matė iš įvykio vietos sprunkančius du aukštus jaunus vyrus, kurie pranyko pasislėpę netoliese esančiame miškelyje. Tikėtina, kad ten jų laukė automobilis.

Žurnalisto nužudymas pakeitė „Vilniaus brigados“, kuri iškart po Sovietų Sąjungos griūties išgyveno tikrą aukso amžių, likimą. Mat pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvos teisėsauga tik bejėgiškai skėsčiojo rankomis. Bet V. Lingio nužudymas situaciją apvertė aukštyn kojomis.

REKLAMA
REKLAMA

Plačiau apie V. Lingio nužudymą, „Vilniaus brigados“ siautėjimą ir žlugimą interviu naujienų portalui tv3.lt papasakojo buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiasis  prokuroras Antanas Klimavičius.

Kodėl Vitas Lingys tapo „Vilniaus brigados“ taikiniu? – pasiteiravome A. Klimavičiaus.

Man atrodo, kad „Vilniaus brigada“ pasijautė labai įžeista V. Lingio. Ir ne tiek dėl jo straipsnių, kiek dėl to, kad jis išsijuokė iš „brigadininko“ Dovydo Kaplano siūlymo investuoti 1-2 milijonus į „Respubliką“. V. Lingys pradėjo juoktis. Ir išėjo „Vilniaus brigados“ atstovas įžeistas bei perdavė vadui, kad V. Lingys yra negeras. Tai galėjo tapti vienu iš motyvų, kodėl nuspręsta jį nužudyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po Vito Lingio nužudymo, viename 1993 m. spalio mėn. „Respublikos“ numeryje buvo išspausdinti tokie žurnalisto artimųjų žodžiai: „Matydami mūsų valstybės bejėgiškumą kovoje su žmogaus kraujo vampyrais, iš nevilties šaukiame: žmonės, būkite budrūs ir neleiskite gimti naujiems vampyrams. Juk šios kartos žmogžudžiai neamžini.“

REKLAMA

Kas lėmė, kad valstybė buvo bejėgė kovoje su minimais žmogaus kraujo vampyrais?

Manau, kad tuo metu buvo labai silpna policija. Bent du trečdaliai pareigūnų buvo atvažiavę iš Baltarusijos, kurie, faktas, patriotizmu netryško. Bet buvo dalis ir labai šaunių žmonių, kurių dėka policija išsilaikė. Ir pamažu pasimatė pokyčiai.

Kada tie pokyčiai pasijautė?

Pokyčiai pasijautė kartu su Nepriklausomybės paskelbimu, bet viskas vyko iš lėto. Turėjo pasikeisti ir žmonės, ir požiūris. Nes buvo iki absurdo. Jei „brigadinis“ kažkoks tai, pakviečia šokti mergaitę 12 aukšte ir ta atsisako, tai jis teškia kumščiu jai į veidą. Ta kruvina, atvažiuoja policininkai, „brigadiniai“ policininkus įstumia į liftą, nuspaudžia mygtuką ir liepia važiuoti iš ten. Viskas. O paskui, kada nuvažiuoja nukentėjusioji į komisariatą, jame paaiškina, kad važiuok į savo Leningradą. Nieko čia nerasi.

REKLAMA

Ką teisėsaugos sistemoje bei visuomenėje pakeitė V. Lingio nužudymas?

Po šio nužudymo įvyko tam tikras lūžis. Atsirado visiškai kitas požiūris. Visi suprato, kad jeigu net šitaip, tai jau laikas imtis ryžtingų veiksmų. O iki tol buvo kitoks žmonių požiūris – jeigu manęs neužkabina, tai ką jie čia rašo apie kažkokias mafijas. Nieko čia nėra. Bet vos tik užkabino, tada buvo sukeltas didžiausias triukšmas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek yra tiesos žodžiuose, kad Lietuvos valdžia ir teisėsauga ilgą laiką „sėdėjo“ „Vilniaus brigados“ kišenėje?

Visiškas absurdas. Šitą girdėjau iš nesakysiu ko. Net ministru buvo Vidaus reikalų, kad mano kišenėje sėdi. Nesąmonė. Taip, buvo neryžtingumo, taip, buvo neišmanymo. Bet labiausiai pritrūko komandinio darbo. Prokuratūra dirbo sau.

Policija vaidino daug žinančią ir nebendradarbiavo. O kai atsitiko kažkas labai svarbaus, jau atsirado noras šnekėti, susivienyti ir pasitikėti vieni kitais. Ir mes Vilniuje susivienijome, susitikome ir aptarėme, kad jokių paslapčių negali būti.

REKLAMA
O politikas kuriam jos mokėjo šiandien gimtadienį švenčia.
Visuotinis parsidavinėjimas buvo, tik mentams, prokurorams bei teisėjams nemalonu apie tai šnekėti, tai seka pasakas apie "susivienijimą". Vadovybės apsauga, saugumas dar palaikė lygį, ir tai ne visada pagal įstatymo raidę. Jei teisėjas Antakalny nusiperka mersą po Daktaro išteisinimo, tai ką ten eiliniam mentui dirbančiam už kapeikas kišti pirštus tarp durų? Juk iš karto išmes iš darbo ir dar patį pasodins.
Kaplanų ir dekanidzių pasivadinimas Vilniaus brigada turi istorines šaknis. Karo metu vienas raudonųjų žydų partizanų būrys vadinosi Vilniaus brigada
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų