Kaip teigia asociacijos „Karo palikimo grėsmės prevencija“ (KPGP) vadovas, dimisijos kapitonas Arūnas Janušonis, esamą prevencijos stoką ypač pagrindžia pastarieji įvykiai Vakarų Lietuvoje, signalizuojantys, jog ekstremalios situacijos gali atsitikti bet kur ir netgi pareikalauti tragiškų aukų.
Daugiau apie tai – pranešime žiniasklaidai.
„Apmaudu, kad dar šiai dienai Lietuvoje nėra sisteminio požiūrio, įgalinančio atsakingas institucijas iš anksto užkirsti kelią sprogmenų keliamoms grėsmėms, kaip tą praktikuoja Vakarų šalys. Nuo karo laikų likę sprogmenys – be galo pavojingi radiniai, kuriuos aptikti galima kone bet kurioje šalies vietoje. Net vienas neatsargus sprogmens sujudinimas gali baigtis katastrofa, pareikalaujančia žmonių gyvybių. Nedelsiant būtina imtis Vakaruose taikomų prevencinių priemonių užbėgant tragiškiems įvykiams už akių“, – sako A. Janušonis.
Nelaimės ir darbų prastovos ateityje – užprogramuotos
Vis tik viso to geriausiu pavyzdžiu tapo Klaipėdos miesto atvejis. Vykdant statybos darbus ir radus krūvą pavojingų sprogmenų, darbai sustojo ilgam ir netgi imta kalbėti apie ekstremalios situacijos įvedimą. Kaip įžvelgia A. Janušonis, to būtų galima išvengti atsigręžiant į Vakarų praktiką.
„Vakaruose, prieš pradedant statybos darbus, yra taikoma praktika prevenciškai patikrinant teritorijas, kurios yra laikomos rizikingomis dėl jose galimai esamų karo laikų sprogmenų. Mūsų šalies teisės aktuose kol kas nėra numatytų priemonių ir procedūrų, kurias būtų privaloma taikyti šiose oficialiai pripažintose rizikingose vietose, tačiau tą pakeitus galėtumėme užkardyti kelią žiaurioms nelaimėms. Todėl tokie įvykiai, kaip Klaipėdoje, tarsi užprogramuoti aktyviai kartotis ateityje, juolab, kad panašūs atvejai jau yra ne kartą pasitaikę ir praeityje“, – pabrėžia A. Janušonis.
Karo laikų sprogmenų prevencija galėtų rūpintis NVO
Kaip įžvelgia dimisijos kapitonas, sprendimas užkirsti kelią, tokioms katastrofoms – yra: „Vakarų patirtis rodo, kad karinis išminavimas dažnu atveju yra institucijų atsakomybėje, o humanitarinis išminavimas, ieškant pavojingų sprogmenų, vykdomas pasitelkiant NVO arba privatų kapitalą. Kol kas Lietuvoje taikoma postsovietinė praktika – humanitariniams išminavimo darbams civilinėse teritorijose pasitelkiama būtent Lietuvos kariuomenė, kurios pagrindinis uždavinys – šalies gynyba. Civilinės saugos ir krizių valdymo įstatymas apibrėžia galimą NVO ir savanorių pasitelkimą, tad NVO galėtų užtikrinti sprogmenų paiešką įvairiose šalies teritorijose ir objektuose pagal dabartinį teisinį reglamentavimą.“
Gali sprogmenis aptikti didžiuliame plote
Lietuvoje KPGP asociacija vienija ir įgalina į atsargą išėjusius profesionalius šalies išminuotojus. Tad turimas šių kariškių rezervas gali prisidėti prie sprogmenų paieškų per metus išžvalgant milžiniškus plotus, rašoma pranešime.
„Pagal LR krašto apsaugos ir LR vidaus reikalų ministerijų „Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programą“, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja išvalyti 20 ha plotą per metus. Tačiau pasitelkus NVO šį plotą galima būtų padidinti net keliasdešimt kartų“, – pabrėžia KPGP vadovas.
Valstybei tereikia pasitelkti siūlomą pagalbą dėl piliečių saugumo
Dėl šios priežasties ir turimų profesionalių išminuotojų resursų, KPGP kreipėsi ir į šalies institucijas bei ministerijas, siūlydama sprendimą pasitelkti NVO ir prašydama inicijuoti svarbius pakeitimus nacionaliniu lygiu, siekiant pasirūpinti ne tik infrastruktūros, bet ir piliečių saugumu.
„Šiuo atveju mūsų šalies institucijoms formuoti naujų struktūrų ar fondų nė nereikia, kadangi karo laikų sprogmenų prevencija Lietuvoje gali pasirūpinti jau esamas išminuotojų rezervas. KPGP siūlo suburti darbo grupę, kuri suderintų visų suinteresuotų pusių interesus ir išeitų į sprendimą, kaip geriausią vakarietišką praktiką pritaikyti Lietuvai. Tai leistų užtikrinti ne tik saugumą, bet ir pasirūpintų švietėjiška piliečių veikla, kurią garantuotų į atsargą išėję išminuotojai“, – tikina A. Janušonis.
Saugumą padėtų užtikrinti ir karo atveju
Dimisijos kapitonas taip pat priduria, kad šio svarbaus pakeitimo valstybiniu lygiu reikėtų imtis nedelsiant: „Beje, „Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos“ įgyvendinimo terminas yra numatytas 2027 m. Tai didelis indikatorius, kad jau dabar reiktų spręsti, kaip programa turėtų būti koreguojama pagal egzistuojančius poreikius ir galimybes.
Vis tik sprogmenų paieškai tinkamų kariškių yra užtektinai, belieka juos įgalinti, jog saugumas mūsų šalyje perkoptų į dar aukštesnį lygį. Taip pat į atsargą išėjusių išminuotojų kvalifikacijos palaikymas, vykdant humanitarinius darbus Lietuvoje, leistų šiuos specialistus pasitelkti ne tik taikos, bet ir karo atveju tuomet, kai yra reikalingos papildomos pajėgos ir aukštos kvalifikacijos specifinės žinios. Tai taptų savotišku išminuotojų rezervu“, – dalijasi A. Janušonis.
KPGP – NVO ir ne pelno siekianti organizacija, vienijanti kelias dešimtis į atsargą išėjusių Lietuvos kariuomenės išminuotojų. Asociacijos procedūros, kompetencija ir naudojama įranga yra tolygi Lietuvos kariuomenės. KPGP orientuojasi į humanitarinį išminavimą, kitaip tariant, specializuojasi į prevencinę sprogmenų paiešką, identifikavimą ir parengimą pašalinimui. KPGP turi bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos kariuomene, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir kai kuriomis LR savivaldybėmis.
