„Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Tai jis kalbėjo po Lietuvoje viešinčio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pareiškimų, jog sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso ne nuo valstybių norų, o nuo NATO pozicijos.
Anot K. Budrio, konsultacijos reikalingos ir iš NATO pusės, tačiau jis ragino nepamiršti, kad galiausiai viską sprendžia pačios aljanso narės.
„Taip, tam tikrų sprendimų, vertinimų reikia ir iš NATO. Bet reikia neužmiršti ir svarbu tai akcentuoti, kad NATO – tai nacionalinių valstybių sprendimai. Taip, gali būti vienas kitas karinis patarimas, dokumentas, bet viską sprendžia valstybės“.
Prezidento patarėjas tikino, kad Vokietijos ministro pareiškimų nereikėtų vertinti kaip partnerių atsitraukimo.
„Negalu vertinti, kad kas nors nuo ko nors atsitraukia, mes esame tų susitarimų vis dar rėmuose, juos įgyvendiname. Pirma stadija, kuri buvo praėjusiais metais, ji įgyvendinta buvo sėkmingai (...), šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas tuose rėmuose, kaip ir buvome apsibrėžę komunikate“, – pabrėžė jis.
Pasak K. Budrio, kokių papildomų sprendimų prireiks įgyvendinant patvirtintą komunikatą, klausimas išlieka atviras.
„Jų reikia tiek Lietuvos pusėje, kas susiję su infrastruktūros ar tolimesniu jos plėtojimu ir ta infrastruktūra matome, kad ir poreikis jai šiek tiek keičiasi. (...) Reikės daugiau sandėlių dar šalia to, Vokietijos pusėje reikia sprendimų“, – kalbėjo jis.
Prezidento patarėjas priminė, jog dar prieš Madrido viršūnių susitikimą Vokietijos ir Lietuvos vadovų patvirtintas komunikatas „buvo ledlaužis“ sprendžiant dėl Rytų flango stiprinimo, dislokuotas pajėgas padidinant iki brigados lygmens.
„Tai lygiai taip pat Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas įgyvendinant jų komunikatą ir toliau turi būti tokiu pačiu ledlaužiu“, – kalbėjo K. Budrys.
Berlynas brigadą Lietuvos gynybai priskyrė brigadą dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugus grėsmėms.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
B. Pistoriusas, antradienį dar kartą išreiškęs abejones dėl fizinio brigados buvimo poreikio, akcentavo, kad brigadai reikalingi 5 tūkst. karių, taip pat „keletas batalionų šarvuotų transporto priemonių“. Anot jo, Lietuva turi būti parengusi tinkamą infrastruktūrą priimti tokio dydžio vienetui, įskaitant karių ir jų šeimų apgyvendinimą.
„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.
