„Kai yra ratas (dalyvaujančių šalių – red. past.) išplečiamas kai šį sykį dalyvavo ne vien Danija, bet ir kitos Šiaurės šalys, nepakviesti Baltijos valstybių buvo klaida. Mes tą aiškiai perdavėme. Bendravau su savo kolegomis Šiaurės šalyse, todėl galiu patikinti, kad ir iš jų ta žinia buvo perduota lygiai taip pat, tai solidarumo mes čia turime“, – pirmadienį kalbėjo K. Budrys.
„Priežastys Baltijos šalims (...) dalyvauti yra aiškios. Pirma, Baltijos šalys ir Lietuva daro dėl Ukrainos. Mūsų tiek santykine, tiek absoliučia prasme teikiama parama yra didelė, tiek ką mes darome dėl savo gynybos. Galų gale, mes esame pafrontės valstybė ir visos pasekmės vieno ar kitos susitarimo bus tiesiogiai jaučiamos Lietuvoje. Dėl to mes ten turime būti“, – teigė ministras.
K. Budrys neatsakė, ar Lietuva sulaukė paaiškinimo, kodėl nebuvo pakviesta į susitikimą Londone.
„Mums yra svarbiausia patikinimas, kad ateityje to bus išvengta“, – pridūrė jis.
Budrys atsakė, kodėl regionui dažniausiai atstovauja Danija
K. Budrys paaiškino, kad tarptautiniuose susitikimuose galimi įvairūs atstovavimo formatai. Anot ministro, kai susitikimuose turi dalyvauti mažiau valstybių (kai viena valstybė turi atstovauti regionui ar kelių šalių grupei), Šiaurės ir Baltijos valstybėms pastaruoju metu atstovavo Danija.
„Mums yra labai svarbu, kad Europa būtų bendrai prie stalo. Mes tą sakėme prieš savaitę ir dvi. Dabar yra matoma Europos pastanga formuoti tą stalą ir formuoti darbotvarkę, kas yra susiję su būsimomis taikos derybomis. Tas Europos atstovavimas, žinoma, galimas būnant visoms Europos valstybėms prie stalo arba atstovaujant regioniškai, grupėmis ar blokais. Pirmieji Veimaro++ susitikimai taip ir vyko, kai Danijos premjerė atstovavo Šiaurės, Baltijos valstybėms. Tas modelis mus tenkino.
Jeigu mes sakome, kad negali būti milžiniška konferencija, turi būti mažesnis ratas valstybių, tai yra atsakymas, kodėl yra Danija. Mes tą ne kartą pabrėžėme, todėl kad Danija šiais metais pirmininkauja Baltijos šalių aštuntukui, taip pat Danija kitą pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungai, Danija šiuo metu yra nenuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė. Dėl to tas vaidmens prisiėmimas yra natūralus. Jeigu bus siauras ratas, tikėsimės, kad taip ir tęsis“, – sakė ministras.
Sekmadienį Londone buvo rengiamas viršūnių susitikimas, kurio dalyviai ketina aptarti galimas Europos „saugumo garantijas“. Tiesa, Baltijos šalys į jį pakviestos nebuvo, todėl JK premjeras su šių valstybių lyderiais padėtį sekmadienio popietę, prieš prasidedant susitikimui, aptarė nuotoliniu būdu.
Susitikime dalyvavo Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, Turkijos, NATO ir Europos Sąjungos lyderiai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį žurnalistams tikino dėl tokio sprendimo neįsižeidęs.
Skaisgirytė: JK premjeras atsiprašė į viršūnių susitikimą nepakviestų Baltijos šalių
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad sekmadienį kalbėdamasis su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu Lietuvos vadovas išreiškė nepasitenkinimą dėl nesulaukto kvietimo į šį savaitgalį vykstantį viršūnių susitikimą Londone.
„Prezidentas G. Nausėda labai aiškiai pasakė, kad esame nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. Jungtinės Karalystės premjeras, tiesą sakant, pradėjo savo kalbą nuo to, kad atsiprašė Baltijos šalių vadovų, pasakydamas, kad kitą sykį tokių dalykų bus išvengta“, – sekmadienio popietę LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, nuotoliniu būdu vykusiame Baltijos šalių lyderių bei JK premjero pokalbyje buvo aptartas didelio atgarsio sulaukęs Jungtinių Valstijų (JAV) vadovo Donaldo Trumpo bei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas.
„Kalbant apie turinį, pirmiausia, žinoma, buvo aptartas penktadienio įvykis Baltuosiuose rūmuose, kai prezidentas Zelenskis labai greitai paliko ofisą po gana, brutaliai sakyčiau, vykusio kalbėjimo su JAV prezidentu. Keiro Starmerio nuomone, ir turbūt čia negalime nesutikti, reikia, kad kuo greičiau šis pokalbis būtų pratęstas, kad Zelenskis susitiktų vėl su Donaldu Trumpu, pageidautina dalyvaujant taip pat ir Europos lyderiams“, – nurodė A. Skaisgirytė.
„Tik Rusija gali džiaugtis, kad šitaip išėjo penktadienį. (...) Jeigu išliks atskirtis tarp JAV ir Ukrainos, iš to išloš tik Rusija. Todėl turime daryti viską, kas yra įmanoma, dėti diplomatines pastangas, kad vėl abu lyderiai – JAV ir Ukrainos – susėstų už vieno stalo“, – pabrėžė ji.
Taip pat, anot vyriausiosios G. Nausėdos patarėjos, siekiant prisidėti prie taikos susitarimo, JK svarsto apie bendros koalicijos su ES šalimis sudarymą.
„Jungtinė Karalystė galvoja apie norinčiųjų, galinčiųjų koaliciją. Supranta, kad ne visos ES šalys yra viename puslapyje dėl tokios koalicijos, tačiau mano, kad ji susidarytų. (...) Kalbėtume ne tik apie karius, bet ir laivus, dronus, žvalgybinę informaciją. Yra įvairūs būdai dalyvauti tokioje koalicijoje“, – pasakojo A. Skaisgirytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
