„Taip, Lenkijos pajėgų plėtra turėtų būti, ir mes kalbamės su jais, susieta su didesniais įsipareigojimais gynybai regione, nes iš čia ir atsiranda ta lyderystė, ir mes pamatysime tų sprendimų ant žemės“, – „TV3“ televizijos laidai „Dėmesio centre“ pirmadienį sakė K. Budrys.
Jo teigimu, praktiniai šio darbo rezultatai galėtų būti Lenkijos pajėgų pratybos Suvalkų koridoriuje, taip pat naujų karinių vienetų, kuriuos kaimyninė šalis rengiasi sukurti, dislokavimas arčiau sienos su Lietuva.
„Lenkija sausumos domene pagal numatytus planus turi tapti viena didžiausių galių“, – sakė prezidento patarėjas.
Lenkijos ministras pirmininkas sausio pabaigoje paskelbė, kad jo šalis padidins išlaidas gynybai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai galėtų būti didžiausias gynybai skiriamas biudžetas visame Aljanse.
Lietuvos Seimas lapkričio pabaigoje priėmė 2023 metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. Tuo metu pernai Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
K. Budrys pirmadienį teigė, jog Lietuva privalo pasinaudoti galimybe didinti išlaidas gynybai, vos tik susidarys tam tinkamos sąlygos.
„Kai mes jau sutarsime, kad turime indikuojančius skaičius, (...) kad mes jau galime pasiskolinti ir neperžengti 4,9 proc. deficito, mes privalome tai ir padaryti šiais metais ir lygiai taip pat privalome kalbėti apie kitus metus jau ne apie skolinimosi galimybę, bet apie realiai didinamus skaičius. Tai reiškia, kad į krašto apsaugos sistemos biudžetą numatyti didesnę lėšų sumą“, – sakė jis.
