„Baltarusijoje nuo karo pradžios atsirado gerokai daugiau karių ir karinės technikos. Jų buvimas neigiamai veikia ir, be abejo, veiks Lietuvos nacionalinį saugumą, nes mažins ankstyvojo perspėjimo laiką“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
Karinės žvalgybos vado teigimu, Baltarusija, nors nesiunčia savo karių į Ukrainą, yra Rusijos agresijos prieš šią valstybę dalyvis, nes savo teritorijoje leido Rusijai sutelkti dideles pajėgas puolimui prieš Kyjivą, suteikė galimybę leisti iš jo teritorijos ir oro erdvės raketas į taikinius Ukrainoje.
Pasak E. Paulavičiaus, pradėjusi karą Ukrainoje Rusija laikinai sumažino savo karinį buvimą prie rytinių NATO sienų, tačiau artimiausiais metais ji siekia ne tik atkurti buvusias pajėgas, bet ir jas pagausinti.
„Penkerių–dešimties metų perspektyvoje tikrai vakarų Rusijoje matysime daugiau jos karinių dalinių, nei jų čia buvo iki praėjusių metų“, – sakė karininkas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys per spaudos konferenciją pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek NATO turi maždaug septynerius metus pasiruošti Rusijos sustiprėjimui apie jos sienų.
„Šią datą mes turime sau įsikalti ir į planavimą, ir į mąstymą. 2030 metams Lietuva turi būti ir su NATO, ir savarankiškai kitame kokybės lygmenyje kalbant apie tai, kaip vykdysime gynybą“, – teigė jis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, jog atsižvelgiant į Rusijos karinius planus vakarinėje apygardoje, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje liepą tampa labai svarbus.
„Manau, kad mūsų žvalgybos nubrėžtas paveikslas bus labai svarbus artėjančiame NATO viršūnių susitikime, nes iš tikrųjų išvada, jog Rusija gali atstatyti savo pajėgumus net ir karo sąlygomis (...) liudija tai, kad mes savo regioninius NATO gynybinius planus formuodami turime įskaičiuoti. Tai bus iššūkis mums įrodyti visam Aljansui, kad tai yra būtinybė, gyvybinis mūsų interesas“, – tvirtino parlamentaras.
Anot jo, situacija Rusijoje ir Baltarusijoje rodo, kad galimo užpuolimo atveju trumpėja reakcijos laikas Lietuvoje, kad Baltarusija nebėra suvereni valstybė, o Kaliningrado sritis ir toliau liks militarizuota.
„Be to, dar turime galvoje visą galimą pajėgumų pertvarkymą Rusijos vakarinėje apygardoje. Tai reiškia, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra kritinės svarbos“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Kritinės svarbos įgyvendinant priešakinės gynybos principą, kuo daugiau sąjungininkų pajėgų turi būti čia, Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse, taip pat daug geresni, operatyvesni, naujosios kartos gynybos planai, numatantys greitą pajėgumų pastiprinimą, atėjimą čia į pagalbą, kai to reikia, kai užsidega raudonosios lemputės, – kalbėjo jis. – Taip pat turėsime siekti oro gynybos stiprinimo, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų dislokavimo Baltijos šalyse, kad ir rotaciniu pagrindu, oro policijos misijos, esančios Lietuvoje, transformavimo į gynybos misiją.“
Ketvirtadienį paskelbtoje Lietuvos žvalgybų tarnybų ataskaitoje rašoma, kad gruodį Rusijos gynybos ministerijos kolegijos posėdyje pristatyta didelio masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų reorganizacija, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi.
Paskelbta apie planus dar 350 tūkst. didinti karinio personalo ribinį skaičių, suformuoti tris naujas motošaulių divizijas, o septynias motošaulių brigadas reorganizuoti į divizijas – sustiprinti maždaug triskart.
Lietuvos žvalgybos skaičiavimu, įgyvendinus šiuos pokyčius, personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičius dabartinės Vakarų karinės apygardos ribose Rusijoje padidėtų 30–50 procentų.
Be to, Rusija paskelbė apie planus 2023 metais – dvejais metais anksčiau – surengti strateginius karinius mokymus „Zapad“.
„Tikėtina, kad Rusija taip siekia geriau pritaikyti savo ginkluotąsias pajėgas ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir stiprina regioninį atgrasymą dėl planuojamos Suomijos ir Švedijos narystės NATO. Tęsiamas ilgalaikis procesas stiprinti Rusijos karinį potencialą, nepaisant dabar Ukrainoje patiriamų nuostolių“, – teigiama vertinime.
