„Kalbėti apie papildomus mokesčius, su gynyba susietus, žinoma, kad galima ir verta, bet jau tada planuojant ilgesnio laikotarpio gynybos išlaidų didinimą, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė K. Budrys. – Žinoma, reikia kalbėti apie detales, apie ką eina kalba ir kas tą pagrindinę mokesčio naštą turės nešti: ar gyventojai per pajamų mokestį, ar per tam tikrą progresyvumą mes jį įvestume, ar tai būtų per įmones, pelno mokesčio pakeitimus, pridėtinės vertės mokesčio pakeitimą – tokios irgi idėjos sklandė kaip kad yra padaryta Estijoje, ir panašiai.“
„Pats principas, jisai yra labai teisingas, pilietiškas ir solidarus, tačiau apie patį modelį, kaip jis turėtų atrodyti, galėtume kalbėti, kai jis bus padėtas ant stalo“, – pridūrė jis.
Apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį šią savaitę pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Diskusijos apie papildomą finansavimą gynybai vyksta Prezidentūrai ir daliai parlamentarų kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte pasigendant lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Šalies vadovo patarėjas kartojo savo siūlymą kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant Mastrichto kriterijų, tai yra neviršijant nustatytos biudžeto deficito ribos. Tokia galimybė nustatyta ir šių metų biudžeto įstatyme.
„Šitie du dalykai vienas kitam neprieštarauja. Kalbant apie kitus metus, tą nusimatyti, tokią galimybę nekeičiant įstatymo yra tiesiog protinga, tikslu ir sąžininga pasidaryti“, – apie gynybos mokesčio siūlymą bei galimybės skolintis numatymą sakė K. Budrys.
Šiuo metu Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.