Alkoholis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi. Štai Pakruojo rajone gyvenančio penkiamečio tėvas nuskendo po išgertuvių per šių metų Jonines. Ir tai tik vienas tragiškai pasibaigusių šventinio savaitgalio linksmybių pavyzdys.
Savaitgaliais – perpus daugiau išgeriančių
Kaip teigė NTAKD vadovas dr. R. Čiužas, savaitgalį alkoholiniai gėrimai vartojami perpus gausiau.
„Žmogus žino, kad jis gali išgerti galbūt taurę per dieną, ir tai yra tas kiekis, kuris nekelia pavojaus. Bet jeigu asmuo laukia savaitgalio kada galės atsipalaiduoti ir gerti be saiko, tai jau rimtas pavojaus ženklas“, – sakė dr. R. Čiužas.
2019 m. Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimas parodė, kad alkoholinius gėrimus bent vieną dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įprastai vartojo 6 proc. gyventojų, o bent vieną dieną nuo penktadienio iki sekmadienio – 13 proc. gyventojų.
„Vienas gyventojas per dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, kai vartojo alkoholį, išgėrė alkoholio kiekį atitinkantį 5 standartinius alkoholio vienetus (SAV). Tuo tarpu savaitgaliais (nuo penktadienio iki sekmadienio) – 7 SAV“, – nurodė dr. R. Čiužas.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartus, 1 SAV sudaro 10 g absoliučiojo alkoholio (etanolio).
Pasak NTAKD vadovo, sveikatai ypač kenkia gausūs epizodiniai išgėrimai, kurių metu moteris suvartoja mažiausiai 4 SAV, o vyras – 6 SAV.
Tik 4 proc. gyventojų paprastai savaitgaliais nevartoja alkoholinių gėrimų. Palyginti su 2014 m. rodikliais, savaitgalį alkoholiu nesisvaiginančių žmonių skaičius nekito.
Neišsiblaivę po savaitgalio eina į darbą
VDU Demografinių tyrimų centro ir Sociologijos katedros lektorius Daumantas Stumbrys tyrė, kaip dažnai Lietuvoje neblaivūs asmenys pasirodo darbovietėse. Mokslininkai pastebėjo, kad dažniausiai taip atsitinka po savaitgaliais trukusių linksmybių.
„Žiūrėjome, kada žmonės ateina į darbą apsvaigę nuo alkoholio – (...) būtent po šventinių dienų ateina. Ypač jeigu žiūrint savaitės dienas, tai jie ateina, žinoma, pirmadienį labiausiai apsvaigę“, – sakė sociologas.
Pasak jo, dažnis sutikti apsvaigusį darbuotoją pirmadieniais yra beveik du kartus didesnis negu likusiomis darbo dienomis. Kaip nurodė sociologijos mokslų daktaras, rizika darbovietėje sutikti neblaivų kolegą nuo antradienio vėl ima nuosekliai augti, o po savaitgalio pasiekia viršūnę.
Tyrimo metu nustatyta, kad paprastai darbuotojų kraujyje randamas nedidelis alkoholio kiekis: vidurkis – 0,4 promilės, dauguma atvejų apsvaigimas siekia nuo 0,1 iki 0,3 promilės.
Per šventes liejasi keliskart daugiau alkoholio
Duomenys apie alkoholio vartojimą išsiskiria per šventines dienas. „Būtent per šventines dienas ne dvigubai, o kelis kartus daugiau (suvartojama alkoholio – aut. past.)“, – sakė D. Stumbrys.
Kaip teigė sociologas, pagal suvartoto alkoholio kiekį ypač išsiskiria Naujųjų metų šventimo laikotarpis (sausio 1–2 d.), o vasarą – Joninės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, Žolinės.
„Vasaros laikas apskritai išsiskiria didesniu (alkoholio vartojimo – aut. past.) dažniu. Liepa, rugpjūtis yra tie mėnesiai“, – apibendrino sociologas.
Tikėtina, kad per ilguosius savaitgalius gali vykti daugiadienės išgertuvės, nurodė sociologas. Pasirodo, apie ne vieną dieną užsitęsusias linksmybes su alkoholiu byloja mirtingumo duomenys.
„Žmonės sekmadienį, pirmadienį miršta ir tos mirtys susijusios su alkoholiu. Tai ne tik apsvaigimas nuo alkoholio, bet yra ir išorinės mirties priežastys: nukritimai, autoįvykiai, paskendimai“, – paaiškino D. Stumbrys.
Jo teigimu, atlikti pomirtiniai skrodimai patvirtina, kad dauguma nelaimingo atsitikimo aukų būna apsvaigusios nuo alkoholio. Kai kuriais atvejais alkoholis galėjo būti katalizatorius, paskatinęs nelaimingą įvykį, nurodė sociologas D. Stumbrys.
NTAKD duomenimis, praėjusiais metais nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 21 neblaivūs asmenys, o 2019 m. – 29, iš kurių 2 žuvo.
7 neblaivūs asmenys nukentėjo kelyje į darbovietę ar iš grįždami po darbo dienos, tuo tarpu 2019 m. fiksuoti 6 tokie atvejai.
2020 m. kas tryliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 387 (2019 m. – 364) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 60 ir buvo sužeistas 541 žmogus.
2020 m., palyginti su 2019 m., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių padaugėjo – 26,3 proc., portalui tv3.lt nurodė NTAKD direktorius.
Per išgertuves noriai „taiso sveikatą“
Standartizuota Europos alkoholio apklausa, atlikta 2016 – 2020 m., parodė, kad lietuviai alkoholį vartoja palyginti retai, tačiau vienu metu gali išgerti itin didelį kiekį svaigiųjų gėrimų. „Tas suvartojimas dažnai persidengia per kitas dienas“, – komentavo D. Stumbrys.
Dažna daugiadienių išgertuvių priežastis – alkoholio gėrimas tada, kai jaučiamos pagirios. Neretai sakoma: „Su kuo susirgai, tuo ir gydykis“.
„Mes turime labai stiprią „sveikatos taisymo kultūrą“, liaudyje paplitusią. (...) Tai yra tiesiausias kelias į priklausomybę, nes tas „gydymasis“ nepasibaigia antrą dieną. Jeigu pirmą dieną geri, tai po to ir antrą dieną jau ne tik „pataisai sveikatą“, bet ir daugiau išgeri – ir taip tęsiasi“, – minėjo D. Stumbrys.
Pasak jo, kai kada žmonės taip piktnaudžiauja alkoholiu ir savaitėmis – vyksta vadinamieji „užgėrimai, užpylimai“. „Pas mus yra labai žalinga alkoholio vartojimo kultūra“, – apibendrino sociologas.
2019 m. vykdant Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimą, gyventojai atsakė, kelias savaitgalio dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio – gėrė alkoholį.
51 proc. apklaustųjų alkoholį vartojo vieną iš trijų savaitgalio dienų, 36 proc. – dvi dienas, 9 proc. – vartojo visas tris savaitgalio dienas.
Fizinė kliūtis – greitas problemos sprendimas
Sociologas nurodo kelias priemones, kurios galimai sumažintų alkoholio vartojimą. Pasak jo, labai efektyvus, tačiau paviršutiniškas problemos sprendimas – sudaryti fizinę kliūtį. O švietimas, nors yra ilgalaikė priemonė, visgi neužtikrina sparčių rezultatų.
„Fizinės kliūtys keičia mūsų praktikas. Man pamatuoja girtumą ir neįleidžia į darbo aplinką. Tai veiksminga arti 100 proc.“, – teigė jis.
O nuoseklų mokymą reikia nukreipti į jaunesnę kartą, kad atsirastų ilgalaikis poveikis. „Ne viską švietimu galima pasiekti“, – svarstė D. Stumbrys.
Fizinę kliūtį kaip veiksmingą prevencijos priemonę D. Stumbrys parodo per praktinį pavyzdį: tarkime, pavojingoje sankryžoje žūsta žmonės, nes vairuotojai nemažina greičio.
„Tokiu atveju galima pastatyti žiedą, kur esi priverstas sumažinti greitį, važiuoti 30 ar 40 km/h, nes tiesiog fiziškai negali pravažiuoti. O kita alternatyva – šviesti žmones, kad jie nevažiuotų taip greitai. (...) Pirmu atveju rezultatą galima gauti iš karto – žieduose žmonės nežūsta. Švietimas neduos tokio greito rezultato“, – komentavo D. Stumbrys.
Kadangi fizinė kontrolė greitai duoda vaisių, laiko ribojimai parduodant alkoholį yra sveikintini. „Pasaulio sveikatos organizacija remia tokius draudimus, nes jais galima išsaugoti gyvybes“, – pridūrė sociologas.
Nuo išgėrimo iki priklausomybės – vienas žingsnis
NTAKD direktorius atskleidė, kad riba tarp svaiginimosi alkoholiu ir priklausomybės – itin slidi.
Pasaulio sveikatos organizacija išskiria 4 alkoholio vartojimo rizikos lygius: mažai rizikingą, rizikingą, žalingą ir priklausomybę nuo alkoholio.
Tačiau dr. Renaldas Čiužas pažymėjo, kad įvertinti priklausomybės pavojų ne taip lengva: „Visi turėtų suskaičiuoti, kiek išgeria alkoholio per savaitę, per dieną, kokios yra asmens alkoholio vartojimo tendencijos, tada gal ir būtų galima įvertinti riziką.“
Pasak jo, svarbu atminti, kad tai labai individuali riba, kurią lemia ne vienas, o keli veiksniai – fiziologiniai, socialiniai ir genetiniai. „Žmonės yra labai skirtingi. Neįmanoma pasakyti, kiek alkoholio vartodamas žmogus gali tapti priklausomas“, – pridūrė jis.
„Priklausomybės pradžia yra tada, kai žmogus ima gerti, negalvodamas apie pasekmes, nei socialines, nei ekonomines, nei teisines ir pan. Didžiausias skirtumas tarp girtaujančio ir priklausomo nuo alkoholio yra tai, kad vienas gali nustoti gerti kada panorėjęs, o kitas – ne“, – svarstė R. Čiužas.
Jis akcentavo, kada vis dažniau ieškoma progų išlenkti taurelę: „Priklausomas žmogus dažnai sako, kad alkoholis vartojamas tik esant progai, tačiau priklausomybei progresuojant, progų ieškoma vis dažniau ir galop proga išgerti ima atsirasti vos ne kiekvieną dieną.“
