Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės pavardė pastaruoju metu atsidūrė dviejų skirtingų reitingų bendrovių atliktų apklausų aukštumose.
Štai naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20–31 dienomis „Baltijos tyrimų“ atliktoje apklausoje V. Blinkevičiūtė atsidūrė palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų ketvertuke po Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės ir Gitano Nausėdos. V. Blinkevičiūtę palankiai vertino 56 proc. respondentų.
„Lietuvos ryto“ užsakymu rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atliktoje apklausoje politikė pakilo dar aukščiau. Paklausti „Kokie visuomenės veikėjai geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ daugiausiai – 9,5 proc. – respondentų nurodė G. Nausėdą, o po jo – V. Blinkevičiūtę (8,6 proc.).
Rinkėjams patinka neagresyvi retorika
„Baltijos tyrimų“ direktorė, sociologė Rasa Ališauskienė visuomenės nuomonę apie V. Blinkevičiūtę seka jau beveik 20 metų. Per tiek daug laiko politikės palaikymas keitėsi ne kartą.
„Mes jos vertinimus pradėjome matuoti dar 2003 metais gegužės mėnesį. Tada buvo daugiau nepalankių nei palankių balsų, tai buvo pats žemiausias jos vertinimas – 30 proc. vertino palankiai, 42 proc. nepalankiai.
Pats aukščiausias vertinimas – 2005 balandį ir 2006 balandį – 2006-aisiais buvo 73 proc. teigiamų, 19 proc. neigiamų balsų“, – tv3.lt pasakojo R. Ališauskienė.
2020 m. lapkritį, netrukus po Seimo rinkimų, V. Blinkevičiūtės reitingas smuktelėjo, tai R. Ališauskienė sieja su prastu socdemų pasirodymu rinkimuose. Tačiau šiemet matyti, kad politikė vėl patenka tarp labiausiai garbinamų. Anot R. Ališauskienės, tai susiję ne tik su jos žinomumu, bet ir asmeninėmis savybėmis.
„Jos žinomumas yra labai didelis, ją atsimena. Tai pakankamai retas atvejis, kad europarlamentaras, išvykęs dirbti į Briuselį, būtų nepamirštas. <...> Dar vienas dalykas, matyt, ir asmenybė, personalinės savybės. Nes kalbėti ji moka ir pataiko į tai, ką žmonės nori girdėti“, – sakė sociologė.
Jai antrina ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.
„Ji nėra agresyvi. Iš tikrųjų tai sukelia simpatijas ir daugelis žmonių žiūri į ją palankiai vien todėl, kad ji yra tokio charakterio“, – tv3.lt sakė L. Bielinis.
Politinis kapitalas ar tik mitas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje V. Blinkevičiūtė įsidarbino netrukus po studijų, 1983-aisiais, ir ten išdirbo iki pat 2000-ųjų, kol buvo paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre. Šias pareigas ji ėjo keturiose Vyriausybėse.
Anot L. Bielinio daliai rinkėjų V. Blinkevičiūtė asocijuojasi būtent su darbu šioje ministerijoje.
„Visi tie sprendimai su pensijomis, su vienokiais ar kitokiais pozityviais pokyčiais socialiniuose klausimuose siejami su ja. Tai irgi suteikia jai tam tikros inercijos“, – pastebėjo L. Bielinis.
Tačiau, kiek šis V. Blinkevičiūtės įdirbis ir indėlis į socialinę politiką realus, o kiek politikė tiesiog yra apgaubta „didesnių pensijų mitu“?
„Šiandien tai galima įvardinti kaip tam tikrą mitą. Ji įvardinta buvo – ko gero, iki šiol visi atsimena – „pensininkų motina“. Tai jos atžvilgiu dėl jos pozityvumo tarsi kuriamas stereotipinis memas. Vien todėl daugelis žmonių nesusimąsto, kur yra tiesa, kur netiesa, kur jos sprendimai, kur ne jos. Bet „pensininkų motina“ yra „pensininkų motina“, – sakė VDU profesorius.
Tai, kad dalis rinkėjų V. Blinkevičiūtę pagal populiarumą iškelia tarp buvusių ir esamų valstybės vadovų, be to, teigia, kad ji bene geriausiai atstovauja jų interesams, L. Bielinis taip pat laiko minėtojo mito padariniu.
„Šiuo atveju veikia tie psichikos mechanizmai, kurie nereikalauja kažkokios argumentų sistemos, faktų. Tiesiog tas mitas neša ją į priekį. Ir tuo vadovaudamiesi didžioji dalis mano, kad ji tikrai atstovauja. Kaip atstovauja, kada atstovauja ir kam atstovauja – dėl to niekas nesiaiškina“, – teigė VDU profesorius.
Labiau palaiko vyresni
Įdomu tai, kaip V. Blinkevičiūtės palaikymas pasidalina įvairiais socialiniais pjūviais. Anot R. Ališauskienės, ją vienodai vertina miesto bei kaimo gyventojai, vyrai ir moterys, tam įtakos nedaro ir išsilavinimas. Visai kas kita – respondentų amžius.
„Iki 30 metų žmonės ją vertina labiau neigiamai negu teigiamai, o paskui vidutinis amžius ir ypač vyresni vertina teigiamai, vyriausi – virš 50 metų – daug geriau negu jaunesni. Tai būtų galima manyti, kad yra tas praeities šleifas teigiamo vertinimo.
Bet su amžiumi irgi įdomu: jaunimas iki 30 metų ją žino, nėra taip, kad negalėtų įvardinti. Pavardę žino ir įvertina dažniau neigiamai nei teigiamai“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.
Jei V. Blinkevičiūtė yra aktualesnė vyresnio amžiaus rinkėjams, ar tai reiškia, kad jai reikia kažką keisti, norint patraukti jaunimo balsą? Sociologė R. Ališauskienė mano, kad tai socdemų pirmininkei neturėtų būti aktualu, mat aktyviausiai rinkimuose balsuoja būtent vyresnio amžiaus asmenys.
„Visiems gražus nebūsi. Nėra tokios partijos, kurią visi palaikytų. Kita vertus, atsiminkime, kad jaunimo grupė yra girdima ir aktyvi gal daugiau socialinėje erdvėje, bet 51 proc. rinkėjų yra vyresni nei 50 metų. Toje grupėje ir partijai ji atrodo labai gerai, o jeigu smarkiai keisi retoriką, gali išbarstyti vyresnių palaikymą. Kardinaliai, manau, nei labai gali, nei labai reikia keistis“, – svarstė pašnekovė.
Dėl prezidento rinkimų – klausimas
Dar 2004 m. V. Blinkevičiūtė Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė metė iššūkį V. Adamkui, Petrui Auštrevičiui, Česlovui Juršėnui ir Kazimirai Danutei Prunskienei. Kandidatė iškrito po pirmojo turo, surinkusi 15,94 proc. balsų.
L. Bielinis mano, kad praėjus 20 metų po pirmojo bandymo – 2024 m., kai planuojami kiti LR prezidento rinkimai, – V. Blinkevičiūtė vėl gali kelti savo kandidatūrą.
„Iš tikrųjų tai yra realu. Artėjant rinkimams, visai tikėtina, kad ji gali kandidatuoti. Jeigu šiandien būtų tokie rinkimai, ji turėtų didelius šansus, nes matome, kad ji viena iš stipriausiai atrodančių reitinguose. Galbūt ir patys socialdemokratai turi tokią idėją“, – svarstė L. Bielinis.
Tuo metu R. Ališauskienė laikosi priešingos nuomonės. Ji atkreipia dėmesį, kad paprastai prezidento rinkimuose jau kartą dalyvavę asmenys antrą kartą dalyvaudami ne tik nepagerina savo rezultato, bet jį ir pablogina.
„Čia reikėtų patyrinėti ir pažiūrėti, ar žmonės ją labiau mato, kaip partijos vadovę, ar ją galėtų matyti, kaip prezidentę“, – svarstė R. Ališauskienė.
Pakylėjo partijos populiarumą
Kiek V. Blinkevičiūtės populiarumas atsiliepia jos vadovaujamos partijos populiarumui? Reitingai socialdemokratams rodo gerą tendenciją. Jau minėtoje naujausioje „Baltijos tyrimų“ apklausoje LSDP gavo daugiausiai palaikymo balsų.
Jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už LSDP balsuotų 18,3 proc. respondentų. Antroje vietoje pagal palaikymą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (12,2 proc.). Palyginimui, gegužę socialdemokratus palaikė 13,3 proc. respondentų.
L. Bielinis teigia, kad reikšmingą partijos populiarumo šuolį reitingų lentelėse bent iš dalies pelnė V. Blinkevičiūtė. Partijos pirmininke ji išrinkta gegužės pradžioje.
„Iš dalies taip, dėl naujo veido, tas naujas veidas daro poveikį. Iš kitos pusės, socialdemokratai nesikiša į tas rietenas tarp valstiečių ir konservatorių, bendrai Seimo skandaluose nelabai matosi. Dėl tos priežasties jie matomi kaip pozityvi, neskandalinga jėga, kas irgi yra svarbu“, – sakė L. Bielinis.
Jam pritaria ir R. Ališauskienė, kartu akcentuodama nuošalesnę socdemų poziciją Seime.
„Tikrai bent dalį rinkėjų patraukia. Ir dar kitas dalykas, kad ir jos retorika, ir patys socdemai iš tų didžiųjų partijų šiuo metu mažiausiai ekstremalūs.
Nes vis tiek yra didelis susipriešinimas pozicijos ir opozicijos, o socdemai nesukelia tokių neigiamų reakcijų, nes jie stengiasi gana aptakiai kalbėti, ir balsavimai – kartais taip, kartais ne. Mažiausiai įpykdantys žmones ar mažiausiai palaikantys vieną ar kitą pusę“, – kalbėjo sociologė.
