Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigė, kad birželis turėtų būti artimas daugiametėms normoms.
„Turėtų būti lietuviškas įprastinis birželio mėnuo. Šiais metais numatomas labiau įprastas daugiametės normoms – vidutinė temperatūra 15,4 laipsnio“, – sakė D. Valiukas.
Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis taip pat pažymėjo, kad birželis prognozuojamas vidutiniškai šiltas ir ne toks šlapias kaip ankstesniais metais.
„Vidutinė temperatūra yra prognozuojama tokia, kokia yra klimatinė norma – apie 15-16 laipsnių. Pajūryje ir žemaičių aukštumose bus truputį žemesnė, o vidurio ir rytų Lietuvoje – aukštesnė: apie 16 laipsnių.
Pagal temperatūrą šis birželis turėtų būti tipiškas. Bet kritulių yra prognozuojama mažiau – apie 10 milimetrų. Tai reiškia, kad iškris nuo 50 iki 60 milimetrų per mėnesį“, – kalbėjo A. Bukantis.
Klimatologo teigimu, kol kas sunku tiksliai pasakyti, kokia bus Joninių naktis, nes aktyviai vyksta ciklonų veikla, kuri lemia kontrastingas orų permainas.
„Kalbant apie Jonines, šiuo laikotarpiu Lietuvoje įprastai būna vėsu. Tai byloja ir mūsų daugiamečiai archyvai. Maždaug nuo birželio vidurio iki 25 dienos tęsiasi vadinamieji šienapjūtės lietūs ir jie pasitaiko labai dažnai. Per dešimt metų jie pasikartoja maždaug septynis kartus.
Joninių laikotarpiu ne tik iškrinta didžioji dalis kritulių, bet ir temperatūra būna žema. Tai vadinamos vasaros atvėsos ir maksimali paros temperatūra siekia tik 16-17 laipsnių. Birželio gale temperatūra dažniausiai vėl pakyla“, – sakė A. Bukantis.
Birželį vyksta audringi procesai: liūtys ir perkūnija
Pasak klimatologo, birželio mėnesį formuojasi stiprūs lietūs, taip pat daug dienų būna su perkūnija.
„Vyksta konvekciniai procesai, kurie į didelį aukštį iškelia šiltą ir drėgną orą. Ten jis kondensuojasi, todėl formuojasi kamuoliniai lietaus debesys. Daug dienų būna su perkūnija. Kai kuriais metais pasitaikė net iki 15 ar 20 dienų per mėnesį su perkūnija.
Pasitaiko ir krušos atvejų. Krušos ledėkai gali siekti net kelis šimtus gramų. Didžiausia krušos ledėkas užfiksuotas 1964 metais birželio 20 dieną, kada Alytuje iškrito net 300 gramų krušos ledėkas. Dažnai pasitaiko stiprios liūtys, kai per valandą net iki 100 ar 115 milimetrų gali iškristi“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, mūsų klimatui būdingi ir audringi procesai. Dažnai atslenka Atlanto oro masės, būna ir tropinių oro masių, kai maksimali temperatūra gali pakilti net iki 35 laipsnių.
Birželio pradžioje buvo ir stiprių šalnų: „Vėlyviausių šalnų data yra birželio 5-oji. Yra buvę, kad oro temperatūra nukrito žemiau 2 laipsnių šalčio. Pabrėžiu, kad tai oro temperatūra, o ne dirvos paviršiuje. Taip atsitiko 1977 metais. Yra buvę, kad birželio pradžioje iškrinta ir sniego. Tokių kontrastų gali būti.
Birželio pradžioje jaučiasi pavasario pabaigos šleifas, nes Arktyje dar yra žema oro temperatūra, o kai įsiveržia arktinės oro masės, tai būna labai šaltos naktys ir kartais netgi krenta žemiau 0 laipsnių.“
Vasaros temperatūra kyla aukštyn
Klimatologai pastebėjo, kad per pastaruosius 20 metų vasaros temperatūra pradėjo kilti aukštyn.
„Jeigu vasaras palygintume su XX amžiaus pabaigos vasaromis – tai dabar jos gerokai šiltesnės. Temperatūra vasaros mėnesiais aukštesnė porą laipsnių“, – sakė A. Bukantis.
D. Valiukas pažymėjo, kad šiuo metu vyksta sausesnis laikotarpis, kuris dar truputį prasitęs, bet paskui turėtų viskas grįžti į įprastines normas.
„Kritulių numatoma šiek tiek mažiau nei įprastai: dažniausiai būna 75 milimetrai, o šiemet numatoma apie 15 proc. mažiau.
Tačiau krituliai toks dalykas, kad teritoriškai jie labai netolygūs: vienoje rajono dalyje jų gali būti net daugiau nei pakankamai, o kitoje – mažiau. Krituliai vasarą labai netolygiai pasiskirsto“, – kalbėjo D. Valiukas.
Atostogaujantiems sunku pagauti gerą orą
Pasak klimatologo D. Valiuko, kintant vasaros klimatui, šiltėja ir oro temperatūra.
„Daugėja karščio dienų, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Dažnėja tropinių naktų, kai naktį temperatūra nenukrinta žemiau 20 laipsnių šilumos.
Vasaros šiltėja. Ypatingai liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nes birželis yra stabiliausias mėnuo vykstant klimato kaitai. Taip pat dažnėja sausros ir daugiau būna sausringų dienų. Tačiau vasarą kritulių kiekio mažėjimo bendro nėra, nes dažnėja liūčių, kai per vieną laikotarpį iškrinta labai didelis kiekis“, – sakė D. Valiukas.
Klimatologas pastebi, kad atostogaujantiems sunku suplanuoti gerą atostogų laiką ir pagauti gerą orą, nes galimi kontrastai.
„Tokios Lietuvoje klimato sąlygos ir visi turi prisitaikyti. Vasaros šiltėja, karščio bangų gali būti vis daugiau, bet tuo pačiu galimi ir kontrastai: kai temperatūra staiga atvėsta ir vėl sušyla.
Todėl tokie svyravimai apsunkina planavimą ir labai sunku pataikyti ant šilčiausio ir sausiausio laikotarpio. Tokia ta Lietuvos vasara“, – kalbėjo D. Valiukas.
