donatas valiukas

Anksčiau prasidedanti vasara ir kasmet vis šiltesni metų mėnesiai jau nedaug ką stebina, nors klimato kaita yra kur kas pavojingesnė. Klimatologas dr. Donatas Valiukas sako, kad audros, kurias šiomis dienomis prognozuoja sinoptikai, yra vasarai būdingas reiškinys, tačiau jos vis dažnesnės ir stipresnės.  Ketvirtadienį Lietuvoje siautės smarki audra. Dėl jos antradienio vakarą buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai į gyventojų telefonus.

Statistiškai Lietuvoje šalčiausia būna paskutinį sausio ir pirmą vasario dešimtadienį. Šiemet sausio mėnesio pabaiga pagal dabartines tendencijas bus kiek šiltesnė. „Vyksta temperatūros svyravimai. Iš bendrų mėnesio vidurkių matome, kad atlydžius keičia šaltesni periodai“, – komentuoja klimatologas Donatas Valiukas. Pirmoje pusėje sausis buvo šaltesnis negu įprastai.

Šalčininkų rajone užfiksuotas neįprastas orų reiškinys – ten įsisuko ir kiek pasiautėjo „dulkių velnias“. Įspūdingą, į viesulą panašų smėlio sūkurį, į orą pakėlusį ir išvertusį šiukšlių konteinerį, užfiksavo Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Iš pradžių neryškus, tačiau staiga tikru smarkuoliu pavirtęs smėlio sūkurys – „dulkių velnias“ – įsuka ir išverčia šalia stovintį šiukšlių konteinerį.

Pavasaris jau leidžia nusimesti striukes, ir panašu, kad prieš kelias dienas pasibeldusi šiluma, kaip sako klimatologai, nesitrauks. O kartu su šiluma po žiemos miego bunda bei minias smalsuolių į Bernardinų kapines traukia ir tikros šilumos pranašės – sibirinės scylės. Gamtininkai ragina paskubėti jomis pasidžiaugti, nes, grožis ilgai nesilaikys – scylės, jeigu ims orai šilti, težydi vos kelias savaites.

Ledo luitai ir kaukolė. Taip Žemės dieną mini institucijos ir menininkai, norėdami norėdami atkreipti dėmesį, kaip žmonės teršia aplinką. Dalies vadinamų instaliacijų žmonės taip ir liko nesupratę. Specialistai sako: dėl neatsakingo žmonių elgesio klimatas jau gerokai įšilo ir tirpstant ledynams grasina paskandinti trečdalį Lietuvos. Vieni gyventojai jau svarsto, kaip gelbėtųsi, o kiti abejoja, ar besikeičiantis klimatas yra didžiulė bėda.

Žvilgsnis į benamių gyvenimą – jie dažniausiai glaudžiasi pačių suręstose lūšnelėse, nuo lietaus saugosi celofanu, o nuo speigo ginasi keliais apklotais ir velnio lašais. Socialiniai darbuotojai dažnai lanko Kauno benamius, deja, įtikinti juos pakeisti gyvenimo būdą sudėtinga. Vis dėlto, pernai pavyko laikino apgyvendinimo vietoje įkurdinti apie dvidešimt benamių, dalis sutiko gydytis priklausomybes. Savo namus skuba tvarkyti Algirdas.

Šiandien – pusiaužiemis, diena jau kiek ilgesnė, nors tai sunku ir pastebėti, nes dangus kaip reikiant apniukęs. O štai šią dieną senovėje žmonės spėdavo orus ir prognozuodavo, kada ateis pavasaris. Ir stebėdavo barsuko elgesį, išlįs jis apsižvalgyti, ar ne. Su gamtininkais miške apsilankė ir mūsų žurnalistai.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Keturios viena po kitos praūžusios audros, gausius kritulius atnešę ciklonai, itin karštas rugpjūtis – tokius reiškinius šiemet užfiksavo meteorologai.  Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko, 2022 metų orai kažkuo itin išskirtiniu nenustebino, tačiau nukrypimų nuo normų pasitaikė. „Rugpjūtis buvo šilčiausias nuo praėjusio amžiaus vidurio, 1961 metų. Turėjome karščio bangų, kas nestebina pastaraisiais metais.

Švieži agurkai, krapai, avietės. Prasidėjus paskutiniam rudens mėnesiui, žmonės vis dar mėgaujasi šiomis daržo ir sodo gėrybėmis. O kur dar akį džiuginantys gėlių žiedai. Tačiau gamtos žinovai sako, kad visa tai gražu tik iš pirmo žvilgsnio. Esą vėlyvą rudenį žydinčios gėlės ir sirpstančios uogos rodo ne ką kitą, o klimato šiltėjimą, kuris žinovams kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo. Ūkininkė iš Panevėžio rajono turguje prekiauja šįryt šiltnamyje skintais agurkais.

Lietuvoje pagerintas 33 metų karščio rekordas. Sinoptikai kai kuriose šalies vietose vakar fiksavo daugiau nei trisdešimt du laipsnius siekiantį karštį. Beveik tokia pati karšta rugpjūčio septynioliktoji buvo prieš trisdešimt trejus metus Varėnoje. Tuokart termometrai rodė per trisdešimt vieną šilumos. Ir tai dar ne riba – šiandienos karštis gali pranokti prieš aštuoniasdešimt devynerius metus buvusius rekordus.

Šalį apėmusios antrosios karščio bangos svilinami žmonės apgulė Lietuvos paplūdimius. Vilniaus, Kauno pliažuose karštį keikia retas ir sako, kad saulėtų, karštų dienų ir taip Lietuvoje mažai. O štai klimatologai sako, kad Lietuvoje per keliasdešimt metų tokių dienų kai svilina virš 30-ties padaugėjo net 4 kartus ir ateityje jų bus dar daugiau. Karščiai užpildė net neseniai įrengtą Vilniuje nudistų pliažą. Nuogaliai dėkoja Šimašiui, kad jiems dabar nebereikia degintis pasislėpus kažkur krūmuose.

Išsiilgusiems saulės vonių ir planuojantiems atostogas Lietuvos kurortuose sinoptikai turi gerų žinių – termometrų stulpeliai greitu metu šoktels iki 28 laipsnių šilumos. Vis dėlto, tikėtis, kad visas birželis lepins tropikų šiluma nereiktų. Prognozuojama, kad pirmasis šios vasaros mėnuo bus vėsesnis nei praėjusių trijų metų. Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, birželis numatomas įprastas daugiametėms normoms.

Pirmoji vasaros diena karštais saulės spinduliais nepalepino, o kai kuriuose Lietuvos regionuose netgi teko griebti skėtį. Tačiau klimatologas Donatas Valiukas primena, kad karščiai, prie kurių pripratome per pastaruosius metus, visgi nėra būdingi įprastam lietuviškam birželiui. Pokalbis su klimatologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien prasidėjo vasara. Atrodo, kad vasarą turėtų būti šilta, bet vis dar vėsu. Kada galime tikėtis atšilimo? Lietuviškas birželis ir nėra jau toks šiltas.

Antrus metus iš eilės spalis lepina šiltais ir neįprastai sausais orais. Klimatologas teigia, kad ir paskutinėmis spalio dienomis daugelyje Lietuvos regionų skėčių neprireiks – lapkritį pasitiksime neįprastai šiltai ir saulėtai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas, kalbėdamas apie spalio orų tendencijas, neabejoja, kad pastarasis mėnuo buvo daug sausesnis ir šiltesnis negu įprastai.

Šią vasarą, Lietuvos orų entuziastai nenustoja dalintis įspūdingo grožio debesų nuotraukomis. Biržų rajone gyvenantis Aidas Survila su tv3.lt portalo skaitytojais dalinasi nuotrauka, kurioje galime pamatyti dar vieną gamtos stebuklą.

Prasidėjusi vasara į Lietuvą atnešė tikrą karščių bangą. Visgi klimatologas pasakoja, kad tokiomis orų tendencijomis galėjome pasidžiaugti tik birželį, o dabar reikės priprasti prie tikros lietuviškos vasaros orų. Taip pat perspėjama ir apie galimų liūčių tikimybę.

Sinoptikai prognozuoja, kad vėsūs vasaros orai baigiasi ir nuo savaitės vidurio į Lietuvą vėl grįžta tropiniu karščiu alsuojantys orai. Termometro stulpeliai šoks iki 30 laipsnių karščio, o daugelyje rajonų vėl trankysis perkūnija su lietumis. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis teigė, kad birželis Lietuvoje visada būna kupinas staigmenų ir orų anomalijų, kaip ir praėjusią savaitę.

Klimatologai teigia, kad birželio mėnuo visuomet būna labai permainingas ir kontrastingas, tačiau šiemet jis žadamas artimas daugiametėms normoms, ne toks, kaip pernai. Pernai mes turėjome labai neįprastą birželį – patį karščiausią per meteorologinę stebėjimo istoriją. Šiemet pirmasis vasaros mėnuo prognozuojamas vidutiniškai šiltas ir ne toks šlapias kaip ankstesniais metais.

Antradienį Lietuvą trumpam nuklojus sniegui ir sinoptikams artimiausiomis naktimis prognozuojant šalnas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius teigė, kad per tokius staigius klimato pokyčius gali nukentėti dekoratyviniai augalai, vaismedžiai, kurių dabar pats žydėjimo metas. Ekspertas patarė, kaip žmonės gali apsaugoti savo augalus.

Gegužės mėnuo šiemet stebina keistomis orų anomalijomis. Ką tik mėgavomės 20 laipsnių šiluma, o antradienio naktį pavasaris pateikė staigmenų ir ryte didelę dalį Lietuvos padengė sniegu. Kiek tęsis tokios orų permainos ir kodėl tai vyksta? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas teigė, kad Lietuvoje ankstesniais metais yra buvę, kad gegužės mėnesį pasnigtų, tačiau šiemet įdomus reiškinys, kad sniegas išsilaiko taip ilgai ir netirpsta.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, kad šiemet pavasaris sausringas, vėjuotas ir su dideliais temperatūros svyravimais. Ir gegužės mėnesį nėra guodžiančių prognozių, nes drėgmės stygius dar gali būti jaučiamas, o tai gali atsiliepti derliui. Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Pasibaigus šilčiausiai žiemai per visą orų stebėjimo laikotarpį, visi laukiame, kokių staigmenų pateiks pavasaris. Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, jog iš ką tik prasidėjusio pavasario galime tikėtis ne tik didesnės nei įprasta šilumos, bet net ir sausrų, kurios ypač būdingos Kėdainių regionui. Tuo metu Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr.

Kad ir koks pabodęs ir nemielas būtų cepelininės spalvos dangus, o mintyse vis kiltų klausimas, kur tas baltas ir purus sniegas, deja, bet bent jau artimiausiu metu sinoptikai baltos, speiguotos žiemos nežada. Tačiau žiemiškų orų mylėtojams siūlo nenukabinti nosies ir viltingai laukti dar vieno žiemos mėnesio – vasario, kuris paprastai be reikšmingų žiemiškų pasispardymų nepraeina. Siūlo neužmiršti vasario „Dar vasaris prieš akis.

Nors sausis ritasi į antrą pusę, lietuviai socialiniuose tinkluose aktyviai fiksuoja pavasarinius reiškinius: pamiškėse pražysta viena kita žibutė, ant blindžių sprogsta liaudyje vadinami kačiukai, o kai kuriose Lietuvos vietose užfiksuota perkūnija.

Rudenį ketinant paleisti pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių, Lietuva vis rimčiau rengiasi galimai branduolinei nelaimei savo pašonėje. Sveikatos apsaugos ministerija netrukus ketina pirkti ir gyventojams dalinti jodo preparatus, o radiacinės saugos bei priešgaisrinės saugos specialistai pataria, ką gyventojai privalo daryti įvykus nelaimei.

Karščiams vis labiau įsismarkaujant – ligonių eilės gydymo įstaigose. Žmonės skundžiasi galvos ir širdies skausmais, silpnumu. Paūmėjo lėtinės ligos. Karščio ir skysčių trūkumo nukamuotus medikams tenka gelbėti netgi nuo mirties. Karščiai nesiliauja, o Vilniuje Santaros klinikose jau ligonių antplūdis. Mažiausiai penktadalis jų čia atvyko per alinančius karščius patyrę šilumos smūgį ir paūmėjus lėtinėms ligoms. „Viskas susidėjo, penktadienį pradėjo mausti, aš jau įpratusi prie skausmo.

Artėjant savaitgaliui visi imame žiūrėti į tai, kokie orai mūsų laukia. Artimiausiomis dienomis vargins stiprus vėjas, nors temperatūra ir bus gana aukšta. Vėjas ims rimti tik sekmadienį. Šiandien daug kur, daugiausia šiaurės vakarinėje šalies pusėje, silpnai palis, kris dulksna. Pūs stiprokas pietryčių, pietų vėjas, kai kur gūsiai sieks 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 6–9 laipsniai šilumos. Lietuvoje pagrindinių valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vis dar vyraus vėjuoti orai, tačiau sulauksime ir tikros šilumos bangos. Termometrų stulpeliai šoktelės iki 11 laipsnių. Ketvirtadienį daug kur prognozuojami krituliai, vyraus silpnas lietus. Pietryčių, pietų vėjas rytą ir dieną vietomis sustiprės iki 15–17 m/s. Dieną termometrų stulpeliai kils iki 7–10 laipsnių šilumos.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus permainingi orai. Labiausiai vargins stiprus vėjas. Dienomis temperatūra kils aukščiau nulio, nedidelis minusas prognozuojamas trečiadienį bei ketvirtadienį. Netrūks ir visokiausių kritulių. Šilta dar nebus. Šiandien bus debesuota, palis. Rytą kai kur rūkas. Pūs stiprokas pietvakarių, pietų vėjas. Aukščiausia temperatūra 7–9 laipsniai šilumos. Artimiausią naktį prognozuojami krituliai, daugiausia lietus.

Šis vasaris, kaip ir visa žiema, kol kas mums atnešė visai neprastus orus. Atrodytų, vasaris tokiu ir turėtų būti, su šaltuku bei sniegu. Tačiau, palyginus pastaruosius vasarius matyti visai kitokia tendencija.  Šiemetinio vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma aukštesnė už normą, kuri Lietuvoje siekia -3,2 laipsnius. Oro temperatūra numatoma iki 2 aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis iki 15 proc. mažesnis nei įprastai.

Už lango dar atrodo žiema, tačiau miške jau galima pamatyti pirmuosius pavasario pranašus. Pumpurus jau krauna ir pamažu skleidžiasi gluosniai, blindės ir karklai. O ar vadinamieji kačiukai jau greitai atneš pavasarį, domėjosi mūsų žurnalistai. Močiutė Agnė – Vilniaus centre gėles parduoda ne pirmus metus. Bet taip anksti prekiauti kačiukais, kaip sako senolė, tenka ne kasmet. Šiemet, pasak močiutės, pavasaris pasijuto, kaip niekada anksti.

Sausio mėnuo – vienas šalčiausių žiemos mėnesių. Pastaraisiais metais jis buvo įvairus. Kartais stipriai pašaldavo, o kartais šaltuko trūko. Šių metų sausis išsiskiria didesniu kritulių kiekiu. Šiemet oro temperatūra numatoma artima normai, o kritulių kiekis iki 15 % didesnis nei įprastai.

Lietus ir sniegas yra labai svarbi mūsų gamtos dalis. Hidrologinio ciklo metu drėgmė iš vandenynų garuoja, formuojasi į debesis ir krinta atgal į Žemę, iš kur snaigėmis, o vėliau ir upeliais grįžta į vandenynus. Kai kuriose šalyse sniego ir lietaus vanduo naudojamas buityje, netgi yra geriamas. Lietuvoje situacija yra kitokia, tačiau sniego ir lietaus vandeniui paskirtį rasti įmanoma. Sniegas, lietus išplauna viską, kas yra atmosferoje.

Liko savaitė iki Kalėdų ir, kol kas, orai tikrai primena žiemą. Artimiausiomis dienomis ir naktimis dar gerokai pašals. Šiandien daug kur truputį pasnigs, pajūryje numatomi nedideli krituliai. Vietomis silpna lijundra, plikledis. Aukščiausia temperatūra 2–4 laipsniai šalčio, pajūryje apie laipsnis šilumos. Artimiausią naktį vietomis truputį pasnigs. Temperatūra kris iki 3–5 laipsnių šalčio, rytiniuose rajonuose vietomis iki 11 laipsnių šalčio.  Rytojaus dieną laikysis 1–3 laipsnių šaltis.

Į Lietuvą pagaliau atėjo tikra, balta žiema. Sniego sluoksnis storėja kas valandą. Sinoptikai sako, kad ir kalėdos šiemet gali būti ne tokios kaip pastaruosius keletą metų, o baltos ir tikrai žiemiškos. Tačiau yra žmonių, kurie sniegu jau skundžiasi: ir slidu, ir daug darbo jį valyti. Pasiėmęs į rankas kastuvą, vilnietis Algis jau nuo ankstaus ryto priverstas prakaituoti savo kieme.

Savaitgalio orai mums atneš vėsokus, žiemiškus orus, bet sniegas kris tik kai kur ir neilgai. Kitą savaitę sinoptinė padėtis išliks panaši. Šiandien daugelyje rajonų truputį pasnigs. Bus slidu. Pūs žvarbokas šiaurės rytų vėjas. Temperatūra sieks 0–1 laipsnį šalčio. Artimiausią naktį daug kur truputį pasnigs. Temperatūra sieks 0–3 laipsnius šalčio. Dieną sulauksime 0–2 laipsnių šalčio. Vyraus nežymus vėjas. Daugelyje rajonų trumpai pasnigs.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vis pasnigs, kai kur gali ir pustyti. Rudeniškas lietus traukiasi.  Trečiadienį daugelyje rajonų numatomi nedideli krituliai, daugiausia sniegas, šlapdriba. Vietomis išliks plikledis, rytą kai kur tvyros rūkas. Aukščiausia temperatūra 0-1 laipsnis šilumos. Artimiausią naktį daug kur numatomas nedidelis sniegas. Taip pat ir plikledis, kai kur pustys. Temperatūra naktį kris iki 0–2 laipsnių šalčio. Rytojaus dieną laikysis 0–1 laipsnio šalčio temperatūra.

Rudeniškais orais prasidėjusi savaitė ilgai tokia nebus, ketvirtadienį orai ims keistis ir vėl grįš žiema.  Šiandien protarpiais numatomi krituliai, daugiausia lietus. Vietomis tvyros rūkas. Dieną oras šils iki 3–6 laipsnių. Artimiausią naktį vietomis numatomi krituliai, daugiausia nedideli. Daugelyje rajonų plikledis, kai kur lijundra, rūkas. Temperatūra bus 0–1 laipsnis šalčio, pajūryje apie 1 laipsnis šilumos, o šiauriniuose rajonuose bus apie 2–3 laipsniai šalčio.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje orai ims keistis. Penktadienį dar bus vėsu, snigs. Savaitgalį termometro stulpelis rodys pliusinę temperatūrą, o sniegą keis lietus. Kitaip tariant, keliuose ir ant šaligatvių žmonių lauks jovalas. Šiandien debesuotumas Lietuvoje didės. Vietomis, daugiausia šiauriniuose rajonuose, numatomi nedideli krituliai. Daug kur bus slidu. Aukščiausia temperatūra 0–2 laipsniai šilumos, pajūryje 3–6 laipsniai šilumos.

Artėja gražiausios metų šventės, kurių laukdami svajojame ne tik apie artimųjų draugiją ar dovanas, bet ir apie būtiną kalėdinį atributą – sniegą. Tikimybė sulaukti jo bent vieną Kalėdų dieną – 60 proc. Prisiminkime pernai metus, kuomet dienomis vyravo pliusinė temperatūra, buvo šilta. Užpernai metais visomis trimis šventinėmis dienomis vyravo pliusinė temperatūra, be ryškesnių kritulių, laikėsi +3–6 laipsniai. „Su pernai, užpernai metais apskritai sunku kažką lyginti.

Lietuvoje prasidėjo pirmasis žiemos mėnuo. Vis laukiame švenčių, norime baltos, o ne lietingos ir šiltos žiemos, kuri mus ištinka jau ne vienerius metus. Pažiūrėkime, ką prognozuoja sinoptikai. Gruodis turėtų būti įprastas, o sausis laipsniu šiltesnis, vasario temperatūra dar lieka neaiški, tačiau vėsus vasaris pasitaiko vis rečiau. „Kol kas gruodis prognozuojamas įprastinis tokiam lietuviškam gruodžiui. Vidutinė gruodžio temperatūra yra - 1,9 laipsniai.

Orai Europoje pamažu keičiasi ir artėja prie tam tikro lūžio taško, po kurio bus jau visai kitokie. Kol kas rytuose esanti aukšto slėgio sritis lėtai silpsta ir traukiasi į Rytus, ją iš vakarų spaudžia vis didėjantis žemo slėgio sūkurys. Kitą savaitę jis atneš atodrėkį, bet šeštadienį dar bus šalta žvarbi žiema. Šeštadienį Lietuvoje dar bus žiema. Dieną vakarinėje šalies pusėje mažai debesuota, rytinėje – debesuota su pragiedruliais. Rytiniuose rajonuose kai kur truputį pasnigs.

Prasidėjus pirmajam žiemos mėnesiui, pasidaro įdomu, koks gi jis bus. Klimatologai mano, kad jis bus vidutinis. Tačiau tai nereiškia, kad šį mėnesį nebus šalčio bangų. „Kol kas gruodis prognozuojamas įprastinis tokiam lietuviškam gruodžiui. Vidutinė gruodžio temperatūra yra -1,9 laipsniai”, – kalbėjo klimatologas dr. Donatas Valiukas. Prognozuojama, kad gruodžio pirmoje pusėje oro temperatūra bus artima normai, o kritulių kiekis iki 15% didesnis nei įprastai.

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje vis dar išliks žvarbūs ir vėsūs orai. Prie žemos temperatūros prisijungs ir žvarbus vėjas, kuris mus vers jaustis taip, lyg už lango būtų dvigubai žemesnė temperatūra. Šiandien debesuotumas pastoviai keisis. Krituliai nenumatomi. Pūs gūsingas, žvarbus pietryčių vėjas. Aukščiausia temperatūra 5–7 laipsniai šalčio, pajūryje apie 3 laipsniai šalčio.

Sąskaitas už centrinį šildymą spalį šilumininkai jau ruošia. Tikėtina, kad mažiausios sąskaitos už spalį bus uteniškiams, o Biržų rajone šilumos kaina šiemet rekordinė – daugiau nei dukart didesnė nei uteniškiams. Tad jiems sąskaitos už spalį nebus kuklios. Suklusti turėtų ir Panevėžio gyventojai. Iš penkių didžiųjų miestų už šilumą spalio mėnesį jie mokės daugiausiai, o šiauliečiai kišenes paplonins mažiausiai.

Lietuvoje prasidėjo paskutinis rudens mėnuo, jau greitai į Lietuvą plūstelės žiema, kartu su gražiausiomis metų šventėmis. Visi norėtume baltos, o ne lietingos bei šiltos žiemos, tačiau realybė gali būti kitokia.  Pastaraisiais metais žiemos buvo šiltesnės, nei įprasta. Šaltų dienų pasitaikydavo, bet jos nebuvo tokios dažnos, kaip anksčiau. Kuomet temperatūra yra šiltesnė – ir sniego negali būti daug.

Lietuvoje šiandien iškrito pirmasis sniegas. Apie tai socialiniuose tinkluose pasidalijo Rokiškio rajono, Degenių kaimo gyventojas. Ar tai reiškia, kad žiema užklups anksčiau? Tuo metu Lietuvos pajūrį toliau kankina vėtra. Ugniagesiai gelbėtojai nuo trečiadienio vakaro 28 kartus vyko šalinti vėjo padarinių.

Už lango vyrauja šiltas ir gražus oras. Saulė džiaugiamės kone visą rudenį, o vakar, pirmadienį, buvo istorinė diena – užfiksuotas spalio 15-osios šilumos rekordas. Vakar, spalio 15 dieną, buvo užfiksuotas naujas aukščiausios temperatūros rekordas. Paskutinį sykį Vilniuje (spalio 15 dieną) taip šilta buvo tik prieš 100 metų, tąkart termometrai fiksavo 18,3 laipsnius. Tai paskelbė Lietuvos hiderometeorologijos tarnyba.