„Toliau laikysime spaudimą, kol mūsų reikalavimai bus įgyvendinti“, – teigė vienas iš organizatorių Viktoras Jašinskas. Pasak jo, Seime nepatvirtintas Partnerystės įstatymas – tik nedidelis „Didžiojo šeimos gynimo maršo" šalininkų laimėjimas.
Prie Seimo – „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ tęsinys
„Šeimų sąjūdis“ numato trijų dienų trukmės mitingą prie Seimo birželio 15 – 17 dienomis. Organizatorių teigimu, akcijoje turi dalyvauti didesnis kiekis žmonių nei „Šeimų gynimo marše“.
„Partnerystės įstatymo atidėjimas nebuvo mūsų tikslas. Mūsų tikslas buvo, kad toks įstatymas iš viso nefigūruotų duomenų bazėje“, – teigė „Šeimų sąjūdžio“ vadovas Raimondas Grinevičius.
Pasak, kito „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriaus Viktoro Jašinsko, šiuo metu Lietuva yra skilusi perpus.
„Pavažinėjus po regionus matosi, kad yra dvi Lietuvos dabar: Vilnius yra sau, regionai – sau. Žmonės negirdimi. Tampame tiltu, kuris riša tą Lietuvą su Vilniumi“, – sakė V. Jašinskas.
Prie Seimo vyksiančiame mitinge, kaip ir „Didžiajame šeimos gynimo marše“, bus raginama nepriimti Partnerystės įstatymo. „Turime reikalauti toliau iš valdančiosios daugumos, kad jie dirbtų visiems žmonėms, o ne atskiroms interesų grupėms“, – pridūrė V. Jašinskas.
Protesto akcija prasidės birželio 15 d., antradienį, 8 val. ryto ir truks iki birželio 17 d., ketvirtadienio, 20 val.
Andrius Navickas: „šeimų gynėjai“ – radikalių pažiūrų
Paklaustas, ar tokio pobūdžio protestai gali sutrukdyti Seimui priimti Partnerystės įstatymą, konservatorius Andrius Navickas pripažino: „Tas triukšmas, kurį kelia šeimų maršai, jis veikia.“
Tačiau, Andriaus Navicko nuomone, tokie mitingai gali lemti tik keleto balsų svyravimą Seime. Jis prognozavo, kad Partnerystės įstatymą palaikančiųjų parlamentarų skaičius ateityje turėtų tik augti.
„Visi žmonės, kurie jau dabar balsavo už tą įstatymą, puikiai suprato, ką daro, ir kad iš vadinamųjų „šeimų gynėjų“ sulauks tik pasmerkimo“, – nurodė A. Navickas.
Pasak politiko, labiausiai tikėtina, kad rudens Seimo sesijoje Partnerystės įstatymas bus dar kartą svarstomas.
Patį teisės akto projektą A. Navickas vadino nuosaikiu, akcentavo, kad jame remtasi Vokietijos pavyzdžiu. „Vokietijoje puikiai galioja Partnerystės įstatymas. Kaip žinia, šeimos nuo to nesugriuvo“, – svarstė jis.
Kategorišką „Šeimų sąjūdžio“ nepritarimą Partnerystės įstatymui konservatorius A. Navickas vertina kaip radikalią nuomonę. „Šeimų sąjūdžio“ retorikoje skamba: „Kad neliktų Partnerystės įstatymo klausimo“. Tai ką, turėtų nelikti ir piliečių, kurie gyvena nesusituokę arba negali susituokti?“, – stebėjosi Seimo narys Andrius Navickas.
Paklaustas, ar regionų gyventojų nuomonė iš tiesų negirdima Seime, A. Navickas pripažino, kad dėl pandemijos politikai rečiau lankosi provincijoje ir rečiau bendrauja su ten gyvenančiais piliečiais. Vis dėlto politikas sako nesutinkantis, kad „Šeimų sąjūdis“ tiesia tiltus.
„Šie žmonės veikiau barikados, o ne tiltai. Tiltų tiesimas – tai dialogo darbas. Kai statai barikadas, abi pusės viena kitos negirdi. Tiltų statyba siekia problemos sprendimo, o ne problemos gilinimo“, – samprotavo A. Navickas.
„Šeimų sąjūdis“: vaikų negrąžinimas į mokyklas – diskriminacija
Birželio pirmą dieną „Šeimų sąjūdis“ prie savivaldybių rengs protesto akciją dėl visų vaikų grąžinimo į mokyklas. Kaip sako organizatoriai, šeimos, nesutinkančios dėl vaikų testavimo, yra diskriminuojamos. Protesto akciją simboliškai vykdys Tarptautinę vaikų gynimo dieną.
„Tai bus šeimų, vaikų diena, kurią jie išreikš savo poziciją prieš valstybės vykdomą politiką jų atžvilgiu. Akciją planuojame vykdyti visoje Lietuvoje“, – portalui tv3.lt teigė „Šeimų sąjūdžio“ atstovas Arvydas Daunys.
Paklaustas, ar verta rengti protestą, kai iki mokslo metų pabaigos beliks pora savaičių, A. Daunys atsakė: „Ne mokslo metų pabaiga esmė, o savivaldybių požiūris į klausimą. Jei vieni vaikai eis į mokyklą, kiti neis, tai jokio skirtumo čia, kada tie mokslo metai bus.“
„Didžiojo šeimų gynimo maršo“ organizatoriaus A. Daunio teigimu, pagrindinis akcijos tikslas – panaikinti diskriminaciją tarp vaikų. „Vienus palikti namuose, o kitus leisti į mokyklą. Tai žeidžia vaikus, skriaudžia juos“, – mintis dėstė A. Daunys.
Ne visiems vaikams leidžiama mokytis kontaktiniu būdu – tokią problemą pabrėžė „Šeimų sąjūdžio“ atstovas. „Šeima turi turėti pasirinkimo laisvę ir vaikai neturi būti diskriminuojami dėl to, kad tėvai jų neatiduoda testuoti“, – sakė A. Daunys.
Tačiau TS-LKD frakcijos narys Andrius Navickas teigia jokios diskriminacijos čia neįžvelgiantis. „Kiekvienas vaikas turi teisę būti saugioje ir sveikoje aplinkoje. Testavimas yra ne kažkoks vaiko rūšiavimas, o užtikrinimas, kad ir kitiems vaikams aplinka būtų saugi“, – teigė politikas.
Organizatorių teigimu, testavimas su protesto idėja neturi nieko bendra. „Testuojasi, kas nori. Mes čia nedarome jokio akcento“, – nurodė A. Daunys.
Pašnekovas įžvelgė paradoksą, kad vaikai iki 16 metų be testo ar skiepo gali gauti Galimybių pasą ir lankytis renginiuose, o kad grįžtų į mokyklą, reikalingas neigiamas testo rezultatas. „Jeigu mes norime saugoti vaikus, tai turime saugoti visur, visose erdvėse, bet mes kažkodėl saugome tik mokykloje. Tai visiškas absurdas“, – piktinosi A. Daunys.
Andrius Navickas teigė nesąs didelis Galimybių paso šalininkas ir nurodė, kad jei šioje srityje yra tam tikrų nelogiškumų, juos reikia ištaisyti.
„Jeigu matome, kad kažkas nelogiškai padaryta, keiskime tą dalyką, o ne rizikuokime vaikų sveikata“, – teigė A. Navickas.
Pasak jo, lankymasis renginyje su Galimybių pasu yra pasirenkamas dalykas, o mokykla – tam tikra vaiko pareiga. „Valstybė turi prisiimti atsakomybę, kad ta privaloma erdvė būtų saugi ir sveika“, – sakė A. Navickas.
Vidaus reikalų ministrė sulauks priekaištų dėl policijos darbo?
Seimo narys Petras Gražulis planuoja pateikti klausimus Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl galimai policijos pareigūnų vykdyto spaudimo šeimų maršo organizatoriams. „Tai akivaizdus spaudimas, gąsdinimas žmonių, kad jie neorganizuotų arba nedalyvautų šeimų marše Vingio parke“, – komentavo politikas.
„Šeimų sąjūdžio“ vadovui Raimondui Grinevičiui įtarimų kelia policijos veiksmų prieš maršą teisėtumas: „Visi matome puikiausiai, kad tai baltarusiški variantai.“
Seime rodytas vaizdo įrašas, kuriame policijos pareigūnas prevenciškai įspėja vieną iš organizatorių Arvydą Daunį apie jo atsakomybę palaikyti tvarką maršo metu.
„Jūs organizuojate renginį, jeigu jūsų dalyviai nesilaikys [taisyklių – tv3.lt], tai turite pareigą juos sudrausminti. Dėl visa pikta, kad nebūtų nesusipratimų, mes tiesiog pabendraujame“, – vaizdo įraše kalbėjo pareigūnas.
Savo ruožtu Arvydas Daunys kreipėsi į pareogūną: „Kiek žinau, prevenciniai įspėjimai taikomi nusikalstamoms grupuotėms, o ne taikiems žmonėms. Ar mus pastatote į nusikaltėlių gretą?“
Julija Samorokovskaja, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja sakė, kad pareigūnas laikėsi bendros veiksmų tvarkos. „Leidimą šiam renginiui buvo išdavusi savivaldybė. Būtent renginio organizatoriai yra atsakingi už renginio visą eigą“, – komentavo ji.
Policijos atstovė patvirtino, kad prevencinis įspėjimas yra įprasta praktika. Jos nuomone, joks spaudimas organizatoriams nebuvo taikytas: „Buvo prevenciškai įspėti, jiems nebuvo surašyti jokie protokolai, tiesiog buvo kalbėta su renginio organizatoriais, kaip turėtų laikytis kokios tvarkos.“