Minėtų pratybų tikslas – patikrinti, kaip valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, taip pat į galimus išpuolius prieš įvairius infrastruktūros objektus ar valstybės institucijas, kaip vyktų gyventojų evakavimas iš skubių apsaugomųjų veiksmų veiklos zonos ir kt.
Šiose pratybose dalyvauja Nacionalinė saugumo komisija, Nacionalinis krizių valdymo centras, 6 ministerijos, 5 valstybės institucijos ir įstaigos, visos šalies savivaldybės ir 7 nevyriausybinės organizacijos.
Kaip teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, pratybų planą sudaro 8 komponentai, vienas iš jų – evakuacijos elementas.
„Reikia būti pasirengus ne tik Astravo AE nelaimei, bet ir instituticijoms turint tam tikrus evakuavimo darbus. Kas labai svarbu – reaguojant į geopolitinę situaciją, yra įdėtas hibridinio karo momentas“, – sakė A. Bilotaitė.
Kaip tikino ministrė, kai kurių hibridinių situacijų atveju, gali tekti evakuacijai naudoti ne autobusus, o traukinius. Tai bus pirmosios pratybos, kuriose bandoma
„Jeigu įvyksta ataka prieš institucijas, priimamas sprendimas evakuacijai naudoti traukinius. Tai pirmas kartas, kai pratybos panaudosime traukinius. Yra labai svarbu patikrinti įvairius scenarijus“, – pabrėžė ministrė.
Ministrės teigimu, 2024 m. numatytos 16 pratybų, o per ateinančius 3 metus – 57 pratybos, tai turėtų užtikrinti geresnį visuomenės ir institucijų pasirengimą.
„Pratybos nėra skirtos gražiam vaizdui parodyti, jos skirtos tam, kad būtų įvertinta, ar viskas suveikia, nėra spragų. Jei spragų yra – nedelsiant imtis sprendimų, klausimus sprendžiant. Po poros savaičių turėsime pratybų vertinimą, galėsime teikti rekomendacijas mūsų institucijoms. Dar labai svarbu pažymėti, kad svarbu ir visuomenės žinojimas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
A.Bilotaitė dar kartą priminė, jog informacija apie visuomenės pasirengimą gyventojams prieinama puslapyje 72.lt. Vidaus reikalų ministrė taip pat paaiškino, kokios kitos pratybos numatytos.
„Čia nesustosime. Esame numatę pratybų, kurios susijusios su žmonių evakuacija iš pasienio teritorijų, strateginiais objektais. Jų laukia įvairių, kurios leis patikrinti įvairias sritis, kurios yra jautrios ir rizikingos“, – sakė A. Bilotaitė.
Dalis gyventojų negavo žinučių
Vidaus reikalų ministrė priminė, jog šiandien buvo tikrinamos gyventojų perspėjimo sistemos – sirenos, bei išsiųsti trumpieji pranešimai, į kiekvieno asmens telefoną. Tiesa, ne visi gyventojai pranešimus gavo. A. Bilotaitė tikina, jog pranešimų negavo vieno mobilaus ryšio operatoriaus klientai, ateityje bus aiškinamasi, kaip išvengti šios problemos.
„10 val. buvo patikrintos gyventojų perspėjimo sistemos, girdėjome sirenas. Toliau kiekvienas žmogus turėjo gauti trumpąjį pranešimą į mobilųjį telefoną, nors kiek girdėjau, ne visi gavo tą pranešimą“, – teigė ministrė.
„Matome, kad vieno operatoriaus klientai žinučių negavo. Tikslas yra išsiaiškinti, kad taip dar kartą nepasikartotų“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Anot A. Bilotaitės, plataus masto pratybos leidžia patikrinti ir kaip tarpusavyje veikia institucijos.
„Pratybose dalyvauja apie 700 žmonių – dalyvauja ir institucijų atstovai, statistai. Tai plataus masto, kompleksinės pratybos – leidžia patikrinti, kaip tarpusavyje veikia institucijos. Kaip vaikšto informacija, kaip operatyviai priimami sprendimai, kaip įvairios grupės (turintys negalią, su gyvūnais, vaikais) galėtų būti evakuojamos“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Saulius Greičius – tikrai neatrodome blogai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius S. Greičius teigė, jog pagal turimą sirenų skaičių, Lietuva pasauliniu mastu atrodo neblogai. PAGD direktoriaus teigimu, kol kas nenustatyta, kodėl vieno operatoriaus klientai negavo pranešimų.
„Yra aiškinamasi, kol kas negaliu pasakyti, kokios buvo problemos. Ankstesniais laikais esame turėję panašių problemų su kitais operatoriais. O kitų operatorių išeinamumas buvo praktiškai šimtaprocentinis. Manau bus išsiaiškinta, kurioje vietoje buvo nesklandumų, ir nesklandumai bus ištaisyti“, – sakė S. Greičius.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus, S. Greičius teigė, jog informacija gyventojams ir taip gana gerai prieinama, o kiekvienam žmogui asmeniškai paaiškinti, kaip vyks evakuacija – neįmanoma.
„Jeigu žmogus bent minimaliai įdės pastangų, jis tą informaciją tikrai ras. Fizinių galimybių nueiti pas kiekvieną gyventoją ir jam konkrečiai paaiškinti turbūt nei viena šalis neturi“, – pabrėžė S. Greičius.
PAGD direktoriaus teigimu, pratybų metu buvo išvengta didesnių nesėkmių.
„Kritinių nesėkmių tikrai nematyti. O mažų nesklandumų visuomet pasitaiko. O kas liečia perspėjimus, esame pirmieji Europoje, įsivedę tokią pranešimų sistemą“, – aiškino PAGD direktorius.
Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas ir informuojant tikslines gyventojų grupes.
„Pagal savo statistiką matome, kad pasiekiame apie 2 milijonus žmonių, bet nenustojame, planuojame informacinę kompaniją tęsti.
Esame pasirašę susitarimus su neįgaliųjų organizacijomis, nes suprantame, kad jiems reikia tinkamai perduoti informaciją. Neseniai turėjome susitikimą su senjorų bendruomenėmis, esame sutarę dėl atitinkamų bendrų veiksmų“, – kalbėjo ministrė.
Gediminas Šečkus – didiname parengtumą ekstremalių situacijų atvejais
„Lietuvos geležinkelių“ Verslo atsparumo vadovas G. Šečkus teigė, jog geležinkelių svarbą situacijų atvejais parodė ir Ukrainos karo pamokos.
„Geležinkeliai yra strateginę reikšmę turinti infrastruktūra krizinių situacijų atvejais – tą labai aiškiai parodė ir mūsų brolių ukrainiečių patirtis – kuomet buvo uždarytas tiek oro, tiek jūrų transportas. Geležinkeliai sugebėjo aprūpinti tiek žmonių, tiek humanitarinės pagalbos pervežimus. Į tai atsižvelgdami, bendradarbiaujame su valstybės institucijomis“, – sakė G. Šečkus.
„Mes, Lietuvos geležinkeliai, taip didiname ir savo parengtumą tokių situacijų atvejais“, – pridūrė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Jis taip pat patikino, kad bendras traukinių vėlavimas sudaro 5 proc. visų atvejų, dėl gedimų vėluoja apie 1 proc. traukinių.