„Kalbant dėl ateities, turime būtų surėmę pečius, siekiant, kad būtų įvykdyti ES migracijos politikos ir teisinės sistemos pokyčiai, kad šalys narės galėtų apginti savo saugumą, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka“, – Lenkijoje penktadienį sakė A. Bilotaitė.
Taip ji kalbėjo prieš bendrą abiejų šalių vyriausybių posėdį Varšuvoje. Čia ministrė migracijos klausimus aptarė su kolega Mariusz Kaminskiu, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vadovu Fabrice'u Leggeri.
Kaip nurodoma Vidaus reiklų ministerijos (VRM) pranešime, situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje šiuo metu yra stabilizuota, apgręžimo politika pasiteisino – į šalį nebuvo įleista daugiau kaip 2,5 tūkst. asmenų. Jos teigimu, spaudimas iš Minsko nemažėja ir bandoma organizuoti naujus neteisėtos migracijos kelius, pasinaudojant krize Afganistane.
Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad ne tik Lietuva ar Lenkija, bet ir visa Europos Sąjunga susiduria ne tik su Baltarusijos organizuotu neteisėtos migracijos antplūdžiu bet ir su dezinformacijos lavina, todėl šioje srityje taip pat reikalingas visų valstybių vieningas atsakas.
Savo ruožtu Lenkijos ministras M. Kaminskis pažymėjo, kad Lenkija, kaip ir Lietuva, taiko panašias priemones kovodami su neteisėta migracija. Varšuva taip pat ketina priimti pakeitimus dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir supaprastinti procedūras.
Jis teigė, kad Lenkija palaikys Lietuvą dėl finansinės paramos fizinio barjero įrengimui.
Pasak VRM, Lietuva parengė ir visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms bei Šengeno asocijuotoms šalims išplatino pasiūlymus, siekdama pradėti diskusiją ir suburti palaikančių šalių grupę.
„Būtina sustiprinti sienos apsaugą, o fizinis barjeras turi būti suprantamas kaip viena iš būtinųjų priemonių, taip pat reikia nustatyti aiškias prieglobsčio prašymo taisykles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų prieglobsčio sistema. ES teisėje turėtų būti numatyti tam tikri saugikliai, sudarantys galimybes prireikus veikti greitai ir ginti tiek savo nacionalinį, tiek visos ES saugumą“, – nurodoma pranešime.
Vilnius šiuos pasiūlymus jau aptarė su Latvija, Estija bei Lenkija reguliarių susitikimų metu.
Ministerijos teigimu, palaikymą Lietuvos iniciatyvai išreiškė ir „Frontex“ vadovas F. Leggeri. Pasak A. Bilotaitės, šios agentūros pareigūnai ir toliau teiks paramą Lietuva.
Dar liepos mėnesio pradžioje „Frontex“, bendradarbiaudama su atsakingomis Lietuvos institucijomis, aktyvavo skubios pasienio pagalbos suteikimo (angl. Rapid Border Intervention) mechanizmą. Per visą agentūros veiklos istoriją tai buvo pirmas kartas, kai šis mechanizmas buvo pritaikytas ne pietinėms ES sienoms, o rytiniame Bendrijos pasienyje.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba apie šimtą „Frontex“ pareigūnų, sutelkta technika, tiek sienos stebėjimui, tiek sulaikymui.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.
Pradėjus taikyti apgręžimo mechanizmą, migrantų srautai išaugo kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje.
