„Koncertinos tiesimas – tai viena svarbiausių užduočių šiuo metu, kuriai skiriama daugiausia dėmesio ir maksimalios pastangos. Šiandien pradedami tiesimo darbai Druskininkų užkardoje“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Iki šiol nutiesta apie 5 km vadinamosios koncertinos ties Druskininkais esančiame pasienio ruože, kuriuo pastaruoju metu sieną kerta bene daugiausia migrantų.
Koncertinos tiesimas buvo kurį laiką sustojęs dėl vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų, taip pat trūkstamų elementų vielos, gautos dovanų iš Estijos, tiesimui.
Svarbiausi – 95 km
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sako, kad planuojama tiesti tvora susidės iš dviejų dalių: koncertinos ir fizinės tvoros. Jos aukštis turėtų būti iki keturių metrų. Koncertinos aukštis – trys metrai.
Ministrė teigė, kad tikslas šiuo metu yra padengti 95 km pasienio ruožo. Šie kilometrai, pasak ministrės, yra patys jautriausi. Ketvirtadienį atnaujinti koncertinos tiesimo darbai. Koncertina yra tiesiama Druskininkų užkardoje.
„Šiuo metu turime apie 140 km koncertinos. Kadangi yra numatytas sprendimas teisti ją nebe dviem aukštais, o šešiomis juostomis, tokiu atveju, turime koncertinos 20-iai km. Kalbant apie tai, iš kur ją gavome, yra įvykę mūsų pačių organizuoti pirkimai, gavome paramą iš estų. Yra numatyta, kad su estais toliau kalbamasi ir už keturių savaičių turėtume turėti papildomą 100 km koncertinos Lietuvoje. Ukrainos turėtume nemokamai gauti 100 km koncertinos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Bilotaitė.
Taip pat kalbamasi ir dėl kitų koncertinos kiekių, kuriuos būtų galima įsigyti iš Ukrainos.
„Visi suprantame, kad galime turėti koncertinos, bet reikia ir kas sugebėtų ją tiesti. Šiuo metu pasitelktos kariuomenės brigados, kelininkų brigados, kurias planuojame pasitelkti, ir privataus sektoriaus birgados“, – pasakoja A. Bilotaitė.
Jei Seimas pritarų Vyriausybės pristatytam sienos projektui, A. Bilotaitė dar negali įvardinti, kada sienos statybos galėtų prasidėti.
„Manau, kad sieną reikėjo pradėti statyti prieš 30 m. Dabar tuos darbus turime padaryti labai greitai. Visų mūsų tikslas yra tai padaryti kuo greičiau. Tikiuosi, kad palaikymas bus“, – sako A. Bilotaitė.
Informacija jautri
Ministrė negali atskleisti, kiek pasienio jau yra atitverta koncertina.
„Vienas dalykas, jei imsiu įvardinti konkrečius ruožus, tai yra jautri informaciją, kurią naudoja mūsų nedraugiška kaimynė, manyčiau, kad informaciją reikia dozuoti, kad ji nebūtų panaudota prieš mus“, – sakė A. Bilotaitė.
Dalis migrantų pasienyje su Baltarusija jau buvo apgręžti. A. Lukašenka pranešė, kad stiprins sienos apsaugą. Paklausta, ar negali nutikti taip, kad migrantai įstrigs tarp dviejų sienų, A. Bilotaitė sako, kad visi scenarijai yra galimi.
„Gali įvairiausių scenarijų būti, iš režimo galima tikėtis visko. Aišku, kad Lietuva neįsileis neteisėtų migrantų, mūsų visos pajėgos sutelktos, kad veikmų būtų imamasi. Jeigu Lukašenka pasirūpins sienų saugumu, būtų neįtikėtina. Iki šiol viskas buvo daroma taip, kad žmonės su pareigūnų pagalba galėtų kirsti Lietuvos sieną“, – sako A. Bilotaitė.
Iki šiol migrantai į Lietuvą patekdavo talkinant režimo pareigūnams. Ministrė pabrėžia, kad migrantų antplūdis yra hibridinė ataka prieš Lietuvą.
„Lukašenkos režimas iki šiol stumdavo, nėra taip, kad jie nusprendė patekti į ES, patys susiorganizuoja ir patenka į Lietuvos respubliką. Tai yra gerai organizuotas procesas“, – sako A. Bilotaitė.
Migrantai, pasak A. Bilotaitės, yra tapę A. Lukašenkos įrankiu, naudojamu prieš Lietuvą.
A. Bilotaitė sako, kad kuriuos migrantus apgręžti, o kurių ne, sprendimą priima pasienyje dirbantys pareigūnai.
„Norėčiau padėkoti pareigūnams už svarbų darbą,kad jie yra priešakinėse linijose. Mano žinia tokia, kad suprantame, jog žmones dirbančius čia reikia palaikyti, kalbant apie motyvaciją – galvojame ir tiems -monėms bus atlyginta už riziką. Tai yra profesionalai, kurie sugeba įvertinti pažeidžiamumą“, – sako A. Bilotaitė.
Pristatė tvoros statybų projektą
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.
Susitikime dalyvavo ir Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Aptarėme migracijos situaciją, Vyriausybė pristatė situaciją ir teisės aktų sprendimus, kuriuos planuoja teikti Seimo neeilinei sesijai. Labai dėkoju frakcijų seniūnams ir opozicijos lyderiui, kad rado laiko gana greitai atsiliepti į kvietimą aptarti šiuos dalykus ir visi galėjo dalyvauti. Manau, kad į daugelį klausimų buvo atsakyta, daugelis dalykų buvo aptarta“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Jos teigimu, susitikimo metu aptarta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasiūlyta tvoros idėja pasienyje, dėl kurios tam tikrus teisės aktus Vyriausybė pateiks Seimui.
„Susitikimo tikslas nebuvo kažkokiu būdu išvengti opozicijos kritikos ar gauti išankstinį pritarimą. Bet turėti galimybę aptarti klausimus ir nuoširdžiai atsakyti į klausimus, kurie kyla, galbūt išgirsti ir pastebėjimų, ir patarimų. Manau, kad tai yra labai svarbu ir vertinga. Politikoje esame ne pirmą dieną, suprantame, kad režimas darbo toks, kad opozicijos darbas yra kritikuoti valdžią, valdžios pareiga atsakyti į klausimus. <...>
Kalbant apie fizinį barjerą – tvorą, kuri yra gana brangus sprendimas, todėl dėl jos būtų gerai turėti principinį pritarimą tų žmonių, kurie sprendžia dėl biudžeto. Toks buvo mano tikslas ir to, ko aš siekiau iš šito susitikimo, pasiekti pavyko“, – teigė I. Šimonytė.
Tvora būtų keturių metrų aukščio
Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tvoros. Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.
Pasak ministrų kabineto galvos, maksimaliai greitos statybos priklauso nuo procedūrų, geros vadybos ir, jos žodžiais, tų dalykų, kurie nėra Vyriausybės kontroliuojami, pavyzdžiui, galimybių sutelkti tam tikras žaliavas.
„Puikiai žinote, kad dabar yra statybų bumas ir metalų paklausa yra gana aukšta, tai šiek tiek riboja ir pasiūlą. Vis tiek, veikiant rinkos sąlygomis ir taikant gerą vadybą, tuos dalykus galima įgyvendinti“, – sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, prieš keletą dienų aptarta galimybė pasitelkti infrastruktūrinius projektus įgyvendinti gebančių valstybės kontroliuojamų įmonių pajėgumus, tam, kad projektas būtų tinkamai valdomas.
„VSAT bus projekto užsakovas, bet praktinis įgyvendinimas bus įmonių rankomis atliekamas“, – teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė tikino, kad VSAT tvoros idėja ir yra tas kelias, kuriuo ministrų kabinetas planuoja eiti. I. Šimonytės teigimu, tvoros projektas dar atskirai bus pristatytas ir Seimo komitetuose.
„Kad mes vienodai matytume situaciją. Nes kaip visada tokio projekto metu dažniausia kritika, kuri pasigirsta, kad to dalyko reikėjo, bet ne tokio. Kažkam atrodo, kad pamatus reikėjo labai giliai kasti, kažkam atrodo, kad kitokio aukščio turi būti, kažkam atrodo, kad kitokios konfigūracijos galėjo būti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, jei Seimo sesijos metu diskusijų metu kardinaliai projekto matymas nepasikeis, tai VSAT pasiūlytas tvoros projektas ir bus įgyvendinamas.
Skvernelis: opozicija palaikys fizinio barjero statybą pasienyje
Seimo opozicija turėtų palaikyti sprendimą pasienyje su Baltarusija statyti fizinį barjerą, ketvirtadienį sakė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Manau, kad principinis palaikymas tikrai bus dėl fizinio barjero“, – po susitikimo Vyriausybėje teigė jis.
Pasak ekspremjero, nekyla abejonių, kad plūstant neteisėtiems migrantams tvora pasienyje reikalinga.
„Tai bus ilgalaikė, tvari investicija. Mano manymu, pokyčių Baltarusijoje tikėtis artimiausiu metu sunku būtų, tai bus tikrai ne mėnesio ir ne vienų metų investicija“, – tvirtino S. Skvernelis.
Premjerė Ingrida Šimonytė žurnalistams sakė, kad Vyriausybė linkusi pritarti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) parengtam siūlymui, kokią tvorą statyti.
VSAT siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.
Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tvoros.
Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,460 mln. eurų.
Be to, šiam projektui rengiamas specialus įstatymo projektas. Jį Seimas turėtų svarstyti kitą savaitę per neeilinę sesiją.
Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.
Y. Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
Praėjusią parą sulaikyta 19 neteisėtų migrantų
Praėjusią parą sulaikyta 19 migrantų, neteisėtai kirtusių Baltarusijos ir Lietuvos sieną, apgręžta – per 300.
Tai mažiausias sulaikytų užsieniečių skaičius nuo birželio 29 dienos, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Mažiau migrantų sulaikoma po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimu leista juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo pačiu taikyti atgrasymo priemones.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas ketvirtadienį BNS patvirtino, kad per praėjusią parą buvo apgręžta per 300 migrantų.
Anot jo, incidentų dėl apgręžtų neteisėtų migrantų nebuvo.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.
