„Šitas sprendimas nėra paprastas ir lengvas, bet šiuo atveju, kai instrumentalizuota migracija yra naudojama kaip ginklas, mes turime gintis“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) šiuo metu yra parengusi nutarimo projektą, kuriuo būtų įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus.
Pagal įstatymą, tokį leidimą Vyriausybė gali suteikti gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Komisijoje priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.
Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
Tačiau VRM teigia, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“, nes taip būtų sukurtas „traukos veiksnys“ instrumentalizuotai migracijai.
Anot ministrės, sudarant tokį sąrašą ir pritaikant išimtis, Lietuva gali tapti silpnąja grandimi tarp regiono valstybių, susiduriančiu su šia problema.
„Šita problema instrumentalizuotos migracijos yra ne tik mūsų vienai šaliai iššūkis, bet ir mūsų kaimynėms, todėl mes turime laikytis aiškaus vieningo režimo – jeigu bus kažkur išimtys, bus aiški žinia, kad čia yra patogu ir yra galimybės“, – pridūrė ministrė.
A. Bilotaitė taip pat priminė apie įstatyme įtvirtintą prievolę kiekvieną atvejį įvertinti individualiai.
Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus.
Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
