„Kalbant apie 2025 metus būtent priedangų įrengimui, sutvarkymui, yra numatyta 12 mln. eurų“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo A. Bilotaitė.
Pasak ministrės, tam iki 2030 metų iš viso planuojama skirti 77 mln. eurų, o nuo lapkričio savivaldybės galės teikti paraiškas finansavimui, skirtam priedangų įrengimui ir modernizavimui.
Ministerijos teigimu, į finansavimą galės pretenduoti visos šalies savivaldybės, jis bus skiriamas atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių.
„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei galėtų būti skirta iki 2,5 mln. eurų, o mažesnėms savivaldybėms, kaip Anykščių rajono, apie 200 tūkst. eurų“, – nurodo ministerija.
Ministrės teigimu, finansuojami darbai apims esamų priedangų infrastruktūros gerinimą, įskaitant statybos projektų rengimą, evakuacinių išėjimų įrengimą, elektros generatorių ir vėdinimo sistemų diegimą, taip pat priedangų pritaikymą asmenims su negalia ir kitus darbus.
Ministerija finansuos visas priedangos įrengimo išlaidas, iki 2030-ųjų numatoma įrengti ir modernizuoti ne mažiau kaip 1,9 tūkst. priedangų visoje šalyje.
A. Bilotaitė taip pat pažymėjo, jog priedangos turės tris skirtingus atsparumo lygius.
„Tai yra žemesnio lygio, kuris reiškia, kad asmuo ten galėtų praleisti laiką saugiai iki penkių valandų. Vidutinio atsparumo, tai yra iki 24 valandų. Ir aukščiausio, t. y. 72 valandas“, – sakė A. Bilotaitė, pabrėždama, kad daugiausia dėmesio bus skiriama aukštesnio atsparumo lygio priedangoms.
Tuo tarpu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas tikino, kad savivaldybė pasiruošusi paslėpti visą miestą.
„Jeigu reikėtų, mes galėtume du Vilnius paslėpti po žeme“, – sakė jis.
Vilnius – pirmasis iš didžiųjų miestų pasiekė nustatytą priedangų poreikį ir šiuo metu turi daugiausiai priedangų visoje šalyje – beveik 2,2 tūkstančio. Pasak V. Benkunsko, didžioji jų dauguma – daugiabučių namų rūsiai.
„Mes esam identifikavę šiai dienai 2158 vietas, pastatus, kuriuose, jau yra arba artimiausiu metu galės pilnai veikti ir būti sutvarkytos priedangos. Tai iš šių priedangų iš tikrųjų jau yra 200 patalpų patikrinta ir didžioji dauguma atitinka visus kriterijus, reikalavimus ir matome tokius tipinius trūkumus“, – kalbėjo sostinės meras.
Pasak jo, pagrindiniai trūkumai yra antro išėjimo iš pastato nebuvimas bei trijų metrų tarpo tarp atraminių sienų nebuvimas, taip pat smulkūs pataisymai, kaip generatoriai, ventiliacijos šachtų pravalymas.
Vidaus reikalų ministerija yra iškėlusi tikslą, kad šalies rajonų savivaldybėse priedangose apsaugą pavojaus atveju gautų 40 proc. gyventojų, miestuose – 60 proc., o bendras šalies vidurkis siektų – 50 procentų.
Be kita ko, nuo spalio Vilniuje pradėjo veikti speciali skambučių linija, skirta sostinės gyventojams konsultuotis civilinės saugos klausimais.
Seimas liepos viduryje pritarė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotai Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas, jai įgyvendinti numatytas 285 mln. eurų finansavimas.
Šiuo metu šalyje yra 5983 priedangos. Ministerijos duomenimis, 23 savivaldybės yra pasiekusios reikiamą priedangų skaičių, dar 27 yra arti tikslo.