Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje nežino, kad yra užsikrėtę klastinga infekcija

Šiuo metu visame pasaulyje su ŽIV gyvena apie 40,8 mln. žmonių, 2024 m. užregistruota 1,3 mln. naujų atvejų, o 9,2 mln. asmenų vis dar negauna gydymo, rašoma pranešime spaudai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vienoje Lietuvos ligoninėje – vėl draudimas lankyti pacientus

Pateikė naujausias prognozės dėl gripo „piktumo“: štai kas laukia

Sezonas įsibėgėja: vienas žmogus dėl gripo pateko į reanimaciją

Šių metų Pasaulinės AIDS dienos šūkis – „Įveikime iššūkius keisdami požiūrį į AIDS“ pabrėžia būtinybę iš esmės keisti ŽIV / AIDS prevencijos ir kontrolės politiką. Ekspertų teigimu, norint išsaugoti pasiektą progresą ir toliau mažinti naujų atvejų skaičių, būtina stiprinti finansavimą, šalinti teisinius bei socialinius barjerus, skatinti tvirtesnę politinę lyderystę ir įgalinti bendruomenes aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Tik taip galima priartėti prie svarbiausio tikslo – iki 2030 m. sustabdyti AIDS epidemiją pasaulyje.

Svarbiausia – prevencija ir gydymas

Pasaulio šalių tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad 95 proc. visų užsikrėtusiųjų ŽIV pasaulyje žinotų, kad yra užsikrėtę , 95 proc. užsikrėtusiųjų būtų gydomi bei 95 proc. gydomų asmenų pasiektų gerus rezultatus, t. y. būtų nuslopintas viruso dauginimasis ir jo koncentracija kraujyje. 

Pasaulyje šie tikslai dar nėra pasiekti – 2024 m. rodikliai siekė 87-89-94. Lietuvoje 2024 m. rodikliai buvo – 73-71-95, o tai reiškia, kad beveik trečdalis žmonių nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV ir gali platinti infekciją. Europoje šie rodikliai pasiskirsto taip: 93-95-94. 

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) pabrėžia, nors Europos šalyse mažėja naujų ŽIV atvejų skaičius ir su AIDS susijusių mirčių, tačiau vis dar per vėlai diagnozuojamas užsikrėtimas ŽIV. Nors bendras skaičius šiek tiek sumažėjo, vėlyvos diagnostikos rodikliai išlieka labai aukšti, o tai reiškia, kad žmonės nesulaukia reikalingo gydymo laiku ir didėja AIDS bei ŽIV perdavimo rizika. Vėlyvą diagnostiką dažniausiai patiria heteroseksualiai užsikrėtę asmenys (ypač vyrai) ir švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Be to, beveik trečdalis diagnozuotų atvejų tenka žmonėms, gimusiems ne toje šalyje, kurioje jie testuoti (migrantams). 

Minint Pasaulinę AIDS dieną ELPKC ir Pasaulio sveikatos organizacija ragina didinti testavimo prieinamumą, ypač diegiant savitestavimo ir bendruomeninio testavimo galimybes, kurios pasiekia žmones, nesikreipiančius į sveikatos priežiūros įstaigas. Taip daugiau žmonių sužinotų apie užsikrėtimą ŽIV. Nors ŽIV infekcija šiuo metu nėra išgydoma, nuoseklus ir tinkamas vaistų vartojimas gali žymiai sulėtinti ligos progresavimą, užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms – tokioms kaip AIDS – ir užtikrinti gerą savijautą bei išlaikyti darbingumą. Be to, tinkamas gydymas ne tik gerina paciento gyvenimo kokybę, bet ir sumažina užsikrėtimo riziką aplinkiniams, nes gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir taip apsaugoti nuo tolesnio plitimo. 

Lietuvoje ŽIV gydymas yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (PSDF), todėl asmenys, sergantys ŽIV, gali gauti reikalingą gydymą ir užtikrinti savo sveikatos priežiūrą be didelių finansinių sunkumų.

Vykdoma apklausa

Primename, kad šiuo metu NVSC, vykdydamas ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės 2024–2030 metų veiksmų plano įgyvendinimo priemones, atlieka gyventojų informuotumo apie ŽIV apklausą. Apklausos rezultatai bus svarbūs formuojant visuomenės informavimo, švietimo ir komunikacijos strategiją ŽIV ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos srityje. 

Kviečiame dalyvauti apklausoje – įvertinti, ką žinote apie ŽIV ir AIDS. Pateikdami savo nuomonę prisidėsite prie teisingos informacijos sklaidos, mitų, abejonių, stigmos mažinimo. Anketa yra visiškai anoniminė, o Jūsų pateikti atsakymai bus naudojami tik apibendrintai analizei. Remdamiesi apklausos rezultatais, galėsime geriau suprasti, kokios informacijos visuomenei vis dar trūksta. Nuoroda į anketą:  https://nvsc.lrv.lt/lt/apklausa-ziv/

Kaip plinta ŽIV?

ŽIV plinta lytinių santykių metu – gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs; per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują, atliekant invazines procedūras nesteriliais įrankiais;  ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba žindydama.  

Kadangi vakcinos nuo ŽIV nėra, specialistai primena, kad vienas iš būdų išvengti šio viruso yra saugus elgesys.

Ypatingai svarbu vengti atsitiktinių lytinių santykių, jų metu visada naudoti prezervatyvus. Rekomenduojame nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais. 

Kokia situacija dėl ŽIV Lietuvoje?

• Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 2024 m. siekė 6,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
• 2024 m. Lietuvoje užregistruoti 196 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš jų 68,9 proc. (134) sudarė vyrai ir 31,1 proc. (62) – moterys; didžiausias sergamumo ŽIV infekcija rodiklis buvo užregistruotas Vilniaus apskrityje, mažiausias – Panevėžio apskrityje. 
• 2024 m. dažniausias užsikrėtimo ŽIV būdas – lytinis: 58,2 proc. (42,9 proc. – heteroseksualių santykių metu, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu); švirkščiamųjų narkotikų vartojimas sudaro 10,2 proc. atvejų, 30,6 proc. atvejų užsikrėtimo būdas nežinomas; registruoti 2 perinatalinio ŽIV perdavimo atvejai (nėštumo, gimdymo metu arba žindymo laikotarpiu) – abiem atvejais tai buvo  užsienio šalių piliečiai, atvykę į Lietuvą.
• 2024 m. diagnozuotas 21 AIDS atvejis.