Nurodoma, jog 5 proc. apklaustųjų šį IOC žingsnį vertina labai palankiai, o 25 proc. – greičiau palankiai. Tuo metu neigiamai leidimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse vertina daugiau nei pusė – 56 procentai – respondentų, skelbia portalas lrt.lt. Nurodoma, jog 14 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Pažymima, jog IOC sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse su neutraliu statusu kiek dažniau palankiai vertina respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai. Nepalankiai šį sprendimą dažniau vertina jaunesni nei 50 metų žmonės, miestų gyventojai.
„Kaip parodė tyrimas, vienintelė respondentų grupė, kuri šį IOC sprendimą vertina labiau palankiai nei nepalankiai, yra ne lietuvių tautybės gyventojai (46 proc. iš jų vertina palankiai ir 38 proc. nepalankiai), o visų kitų demografinių ir socialinių grupių gyventojai IOC ketinimus leisti su neutraliu statusu olimpinėse žaidynės dalyvauti sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos vertina labiau nepalankiai nei palankiai“, – rašoma portalo lrt.lt publikacijoje.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje TOK nusprendė leisti pavieniams Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas dar šią savaitę priminė, jog jo vadovaujama ministerija ir toliau nepritaria rusų ir baltarusų dalyvavimui žaidynėse.
„Ministerijos pozicija nesikeičia nuo pat Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos agresijos Ukrainoje pradžios – kol tęsia karą, šių valstybių atletų neturėtų būti jokiose tarptautinėse varžybose nei kaip savo šalių atstovų, nei kaip neutralių“, – trečiadienį teigė G. Jakštas.
Kaip ir anksčiau, grįžtant į tarptautines varžybas keliama sąlyga, kad rusai ir baltarusiai Paryžiuje gali dalyvauti tik po neutralia vėliava. Komandoms dalyvauti neleidžiama. IOC nurodė, kad šie sportininkai turės atitikti tam tikras sąlygas – t. y., įvykdys kvalifikacinius reikalavimus.
Toks sprendimas sulaukė aštrios Lietuvos kritikos. Ministras G. Jakštas išreiškė nusivylimą ir teigė raginsiąs sporto federacijas kreiptis į IOC, jog sprendimas būtų pakeistas. Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad IOC sprendimas „prieštarauja viskam, ką olimpinės žaidynės turėtų palaikyti“.
