Plačiau apie maudynių atviruose vandenyse rizikas portalui tv3.lt papasakojusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Vandenyje tykantys infekcijų sukėlėjai
Pasak jos, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vasaros sezono metu atviruose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir Baltijos jūroje – dėl pakilusios vandens temperatūros ir padidėjusio žmonių lankomumo gali būti aptinkami įvairūs infekcijų sukėlėjai.
„Dauguma jų į vandens telkinius patenka su žmonių ar gyvūnų išmatomis. Dažniausi infekcijų sukėlėjai – žarnyno bakterijos, tokios kaip Escherichia coli (E. coli), Salmonella ir Campylobacter. Jos dažniausiai randamos gėlo vandens telkiniuose.
Šios bakterijos į vandenį patenka iš žemės ūkio, nuotekų sistemų ar laukinių gyvūnų išmatų. Patekusios į žmogaus organizmą, sukelia įvairius virškinimo trakto sutrikimus.
Taip pat vandenyje gali būti aptinkami pirmuonys, tokie kaip Cryptosporidium parvum ir Giardia intestinalis. Tai parazitai, kurie taip pat būdingi gėlo vandens telkiniams ir gali sukelti užsitęsusį viduriavimą bei kitus virškinimo sutrikimus“, – nurodė NVCS specialistė.
Pasak jos, ne mažiau svarbūs yra virusai, tokie kaip norovirusai, rotavirusai ir hepatito A virusas. „Jie yra dažni virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjai, ypač vaikams“, – pastebėjo A. Bartulienė.
Kuo labiau rizikuojama užsikrėsti maudantis ežere ir jūroje?
Pasak pašnekovės, nors dauguma šių infekcijų sukėlėjų gali būti randami visuose vandens telkiniuose, jų paplitimas skiriasi pagal vandens tipą.
„Gėlo vandens telkiniuose (ežeruose, upėse) dažniau aptinkamos minėtos bakterijos, pirmuonys ir virusai. Tuo tarpu jūros vandenyje, ypač šiltuoju metų laiku, neretai randamos Vibrio genties bakterijos, tokios kaip Vibrio vulnificus, V. parahaemolyticus ir V. alginolyticus.
Šios bakterijos gali patekti į organizmą per pažeistą odą ir sukelti odos infekcijas arba, patekusios per burną, sukelti virškinimo sutrikimus“, – įspėjo NVSC specialistė.
Maudantis užterštame vandenyje, be žarnyno sutrikimų, gali pasireikšti ir odos pažeidimų – paraudimas, bėrimai ar infekcijos.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pakilus jūros paviršiaus temperatūrai, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) atkreipė dėmesį į sezoninę riziką, kurią kelia Vibrio bakterijos.
Šios bakterijos natūraliai gyvena pakrantės sūrokame vandenyje, kur susimaišo druskingas jūros ir gėlas vanduo, ypač kai vandens temperatūra aukšta, o druskingumas – mažesnis. Tokios sąlygos Europoje dėl klimato kaitos tampa vis dažnesnės.
Kam kelia didžiausią riziką?
A.Bartulienės aiškinimu, susidūrimas su šiais patogenais gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Jų kurių pobūdis ir sunkumas priklauso nuo infekcijos sukėlėjo, jo kiekio bei individualių žmogaus ypatybių – amžiaus, imuninės sistemos būklės.
„Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis.
Rimčiausia ir dažniausia komplikacija – dehidratacija, išsivystanti dėl skysčių ir elektrolitų netekimo ligoniui gausiai viduriuojant ir/ar vemiant“, – vardijo ji.
Vis tik didžiausia rizika susirgti ar patirti sunkesnę ligos eigą yra kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, asmenims su nusilpusia imunine sistema (pavyzdžiui, sergantiems vėžiu, ŽIV, vartojantiems imunosupresantus) bei asmenims, kurie serga lėtinėmis ligomis.
Simptomai, kurių nevalia praleisti pro akis
Pašnekovės aiškinimu, jei po maudynių užterštame vandenyje žmogus pajunta virškinimo trakto sutrikimus (pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo spazmus, karščiavimą), ir gali būti įtariama, kad tai susiję su minėtų patogenų poveikiu.
„Šie simptomai gali pasireikšti per kelias valandas ar kelias dienas po maudynių – norovirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis yra 6–48 val., salmoneliozės – 6–72 val., o giardiazės ar kriptosporidijozės požymiai gali išryškėti tik po 1–2 savaičių“, – nurodė NVSC specialistė.
Maudantis užterštame vandenyje, be žarnyno sutrikimų, gali pasireikšti ir odos pažeidimų – paraudimas, bėrimai ar infekcijos.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas ir nuovargis.
„Viena iš dažniausiai pasitaikančių būklių – cerkarinis dermatitas (dar vadinamas plaukikų niežuliu), atsirandantis dėl parazitinių lervų poveikio odai. Be to, per įpjovimus ar žaizdas į organizmą patekusios bakterijos (ypač Vibrio rūšys) gali sukelti odos infekcijas, kurios pasireiškia paraudimu, patinimu, skausmu ir karščiavimu“, – aiškino A. Bartulienė.
Vis tik ji neslėpė, kad Lietuvoje fiksuoti susirgimus, kurie tiesiogiai būtų susiję su maudynėmis užterštame vandenyje, yra sudėtinga.
„Oficialios statistikos praktiškai nėra, nes žmonės retai susieja negalavimus su maudynėmis, ypač jei simptomai pasireiškia vėliau. Daugelis lengvų virškinimo sutrikimo ar odos pažeidimų praeina savaime, todėl dauguma šių negalavimų lieka neužregistruoti ir nepatenka į oficialią statistiką“, – konstatavo specialistė.
Tiriamų vandens telkinių kokybė Lietuvoje gera
Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė savo ruožtu portalui tv3.lt patikino, kad vandens telkinių kokybė Lietuvoje yra gera.
„Šią vasarą stebima palanki situacija – netoli 90 proc. stebimų maudyklų gali pasigirti gera vandens kokybe. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad kalbu apie stebimų maudyklų būklę – jų yra 120. Trumpalaikė tarša buvo nustatyta tik keliose iš jų.
Vilniuje yra dvi tokios maudyklos – Naujosios Vilnios ir Vokės upėje Grigiškėse. Šią vasarą šioje vietose jau ne vieną kartą buvo nustatyta mikrobiologinė tarša. Prieš sezoną ji buvo fiksuota Lazdijų rajone, Dusios ežere, bet birželį jos jau nebebuvo. Kitose apskrityse trumpalaikė tarša fiksuota nebuvo, nors ankstesnėmis vasaromis ji pasitaikydavo dažniau“, – kalbėjo ji.
Specialistė priminė, kad tiriant vandens kokybę stebima ne tik mikrobiologinė tarša, bet ir situacija dėl melsvabakterių. Šiemet tokia tarša jau buvo fiksuota Kalvarijos rajone esančiame Orijos ežere, Daugų ežere (Alytaus rajone) bei Parešežerio ežere (Šilalės rajone), Kauno marių antrame paplūdimyje. Naujausią informaciją dėl maudyklų kokybės galima sekti realiuoju laiku.
Ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybės turi ir rekreacines vietas, kurios infrastruktūros nebetūnai plečia, bet vandenį ištiria: „Higienos institutas jau ne interaktyviame žemėlapyje, bet lentelės forma skelbia, kuriuose vandens telkiniuose tose rekreacinėse zonose gali būti saugu.“
Priklausomai nuo užterštumo lygio vandens telkinyje maudytis gali būti draudžiama arba tik nerekomenduojama. Tokiu atveju labiau suklusti reikėtų silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms – vyresniems, vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Koks vanduo nėra saugus maudynėms?
Pasak G. Norkienės, vandens užterštumo riziką paprastai didina ne auganti vandens telkinių temperatūra, bet žmonių elgesys. „Tai daugiau priklauso nuo oro sąlygų ir besimaudančiųjų gausos“, – komentavo ji.
Specialistė priminė, kad šiaip mikrobiologinės taršos plika akimi pastebėti neįmanoma, bet jei matoma, kad pasikeitusi vandens spalva, jis drumzlinas ar ryškiai žalios spalvos, tai jau turėtų versti suklusti. Reikėtų įsivertinti ir vandens paukščių buveines, kas labai turi įtakos mikrobiologinės taršos galimybei.
Taip pat atvažiavus prie vandens telkinio reikėtų įsivertinti tiek vietovės būklę, ar arti nėra kokių pramoninių ar žemės ūkio objektų, nes tada galima cheminė tarša. Taip pat po smarkių vasaros liūčių – bent keletą dienų patariama susilaikyti nuo maudynių. Po lietaus į vandens telkinius dažnai nuplaunami įvairūs teršalai, todėl net ir įprastai švarus vanduo gali tapti pavojingas sveikatai.
Jei vietovė yra nežinoma, krantas nepažįstamas, gali būti nesaugu dėl gilėjimo, bet kuriame vandens telkinyje galima rasti ir duženų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
