BFK pirmininko postas netrukus atsilaisvins, kadangi dabartinį komiteto pirmininką Mykolą Majauską Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) praėjusią savaitę pašalino iš partijos už tai, kad politikas pasipriešino Vyriausybės pozicijai ir palaikė PVM lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimą.
Tarp kandidatų užimti pirmininko postą minimos konservatorių Justo Džiugelio, Andriaus Vyšniausko, Mato Maldeikio pavardės.
Opozicija kritikuoja J. Džiugelio kandidatūrą, kadangi parlamentaras neturi aukštojo išsilavinimo. Tačiau TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nemano, kad tai būtų kliūtis J. Džiugeliui eiti atsakingas pareigas.
„Parlamente svarbiausia yra piliečių atstovavimas, tam aukštasis mokslas nėra būtinas. Manau, kad jo dalykinės ir politinės kompetencijos yra pakankamos“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Problemos dėl diplomo stokos nemato ir pats J. Džiugelis.
„Aš nemanau, kad išsilavinimas gali daryti įtaką pačio komiteto veiklai. Aš esu ne pirmą kadenciją Seimo narys. Manau, kad kartelė nebūtų nuleista, o atvirkščiai, užkelta glaudžiau bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir Vyriausybe, ko šiandien yra pasigendama“, – teigė J. Džiugelis.
Visgi, kas bus naujuoju BFK pirmininku, konservatorių seniūnė dar negalėjo pasakyti. Pasak jos, klausimas bus išspręstas per artimiausias dvi savaites, gal ir greičiau.
Seimas balsuos dėl nepasitikėjimo M. Majausku, valdantieji planuoja nedalyvauti
Seimui antradienį teikiamas opozicijos inicijuotas siūlymas atleisti buvusį konservatorių Mykolą Majauską iš Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo.
Valdantieji kaltina opoziciją manipuliuojant procedūromis, kad išgelbėtų M. Majausko postą, ir slaptame balsavime planuoja nedalyvauti.
Norint atleisti M. Majauską iš pareigų dėl nepasitikėjimo, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma sako, kad frakcija nesureikšmina M. Majausko klausimo.
Konservatorius taip pat pažymi, kad M. Majauskui atlaikius balsavimą dėl nepasitikėjimo išlieka galimybė iš BFK vadovo pareigų atleisti kitais pagrindais, tam pakanka paprastos balsų daugumos.
„Mano manymu, M. Majausko klausimas viešojoje erdvėje gerokai išpūstas, mes taip jo nevertinam. (...) Nesiimam prognozuoti, koks čia bus tas rezultatas, bet kadangi yra daug abejonių dėl tos procedūros teisėtumo, mes greičiausiai nedalyvausim“, – pirmadienį BNS sakė J. Razma.
Jis teigė, kad nors atlaikyta nepasitikėjimo procedūra neleidžia jos kartoti tą pačią sesiją, išlieka galimybė M. Majauską atleisti, pavyzdžiui, performuojant visą komitetą.
„Rezultatas, kuris bus, nemanau kad turi kokios nors praktinės reikšmės sprendžiant galimą BFK pirmininko ar to komiteto sudėties pakeitimą, kuris nebūtinai turi vykti per nepasitikėjimo procedūras“, – pažymėjo konservatorius.
Nutarimo projektą dėl M. Majausko atleidimo iš BFK pirmininkų pareiškus jam nepasitikėjimą teikia opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė su dar 32 opozicijos parlamentarais.
Valdantieji teigia, jog taip opozicija siekia išsaugoti prieš Vyriausybės politiką ėjusį ir iš konservatorių partijos pašalintą M. Majauską komiteto pirmininko poste.
Jei M. Majauskas atlaikytų slaptą balsavimą dėl nepasitikėjimo, Seimo nariai negalėtų tos pačios sesijos metu reikalauti jį atleisti pakartotinai.
Pagal Seimo statutą, inicijuoti nepasitikėjimą Seimo pareigūnu gali ne mažiau kai 29 parlamentarai.
Nepasitikėjimo M. Majausku procedūrą inicijavusi A. Širinskienė laikosi pozicijos, kad parlamentaras į BFK pirmininkus paskirtas Seimo valia, todėl visas Seimas ir turėtų pasisakyti, ar jis gali toliau tęsti darbą.
„Iš esmės į tas pareigas jį paskyrė ne konservatorių partijos prezidiumas, bet visas Seimas balsavo, aš tame tarpe, dėl jo paskyrimo“, – BNS yra sakiusi A. Širinskienė.
