Pasak Lietuvos Vyskupų konferencijos (LVK), bažnytinės santuokos anuliavimo procesas nėra toks paprastas kaip civilinės, o mokestis už paslaugą yra tik ledkalnio viršūnė – bendra suma gali būti ir didesnė.
Po keliasdešimties metų gyvenimo atskirai bažnytinę santuoką anuliuoti norėjusi vilnietė Elena (vardas pakeistas – aut. past.) susidūrė su krūva netikėtų bažnyčios klausimų – nuo raginimų prisiminti apie lytinių santykių pradžią iki bandymo sutaikyti ją ir jau kitą šeimą sukūrusį buvusį vyrą.
Elena su savo buvusiu vyru civilinę santuoką sudarė dar devintajame dešimtmetyje. Apie bažnytines tuoktuves pora iš pradžių net negalvojo, tačiau galiausiai, kaip portalui tv3.lt pasakoja pati moteris, paprasčiausiai neliko kitos išeities.
„Aš esu tik krikštyta bažnyčioje, jokių komunijų. Nežinau bažnytinių papročių, moku tris poterius. Manęs po bažnyčią tėvai netampė. {...} Tuomet mes su vyru jau buvome nusprendę skirtis. Bet prieš tai ir mes patys nusprendėme, ir tėvai prašė, kad pakrikštytume vaikus.
Viskas labai gerai, mes nuėjome į bažnyčią. Klausia: ar turite bažnytinę santuoką? Sakome, kad ne, mums jos niekada nereikėjo. Sako, kol nebus tos santuokos, tol neleisime krikštyti vaikų. Ir viskas“, – prisimena Elena.
Moteris pažymėjo, jog tą pačią dieną įvyko ir bažnytinė santuoka, ir vaikų krikštynos. Civilinę santuoką pora nutraukė praėjus lygiai pusei metų.
Dabar Elena su savo buvusiu vyru skyriumi gyvena jau 29 metus. Nors abu jau yra sukūrę kitas šeimas, pasak moters, kurį laiką bažnytinės santuokos nutraukimo ji nesureikšmino. Visgi, Elenos teigimu, šį žingsnį žengti privertė viena buvusio vyro išsakyta mintis.
„Man paskambino ir taip nevykusiai pajuokavo. Mane taip užgavo jis. Sako: „Kad ir kas bebūtų, vis tiek tu mano žmona jau per amžių amžius“, – prisimena moteris.
Būtent po šio nevykusio buvusio vyro pokšto Elena nusprendė, kad visgi atėjo metas bažnytinę santuoką nutraukti.
Nustebino bažnyčios pateikti klausimai
Panorusi nutraukti bažnytinę santuoką moteris nuėjo į bažnyčią ir ją nustebino, kaip sudėtinga tai padaryti.
„Pradėjau vaikščioti į bažnyčią. Man duoda tokį lapą užpildyti – kur vyko šventė vestuvių, kas dalyvavo, kada buvo pradėti lytiniai santykiai. Aš jam aiškinu, kad mūsų vaikai jau buvo mokyklinukai, kada buvo sudaryta ta santuoka“, – pasakoja moteris.
Lietuvos Vyskupų konferencijos (LVK) Generalinio sekretoriaus padėjėjas, kunigas Mykolas Sotničenka naujienų portalui tv3.lt aiškina, jog tai – įprasta praktika, su kuria susiduria visos bažnytinę santuoką nutraukti pasiryžusios poros.
„Bažnytinis teismas paprastai pateikia tokį klausimyną, apie 20 klausimų. Pagal juos, reikia parašyti ieškinį. Tas klausimynas apima dalykus, kurie buvo santuokos, draugystės pradžioje. Kadangi bažnytinei santuokai nėra svarbu, kas įvyko po dešimties metų santuokoje, bet svarbu, kas įvyko pačioje pradžioje.
Todėl kartais žmonės sutrinka pamatę tuos klausimus. Kaip draugavote, ar gyvenote kartu, kada prasidėjo lytiniai santykiai, ar viskas buvo gerai, ar nebuvo kokių nors įsipareigojimų, priklausomybių“, – skyrybų proceso pradžią išdėsto M. Sotničenka.
Pasak kunigo, taip pat atskirai yra apklausiami abu sutuoktiniai, tuomet kiekvieno jų paprašoma atsivesti po kelis liudininkus, kurie galėtų iš šalies įvertinti santuoką ir jos pradžią.
Kaip pasakoja Elena, jos vestuvių liudytojai dabar išsibarstę po visą pasaulį, moteris sako nenorėjusi jų dėl šios priežasties ieškoti, mat ryšiai jau seniai nutrūkę. Moteris stebisi, ar liudytojai gali žinoti detales, kas vyko už šeimos durų.
„Sakau, kad negaliu po visą pasaulį ieškoti liudytojų. {...} Liudytojai negali žinoti, žmogus turi būti su mumis diena iš dienos, kad žinotų, kaip mes iš tikrųjų gyvenome toje santuokoje“, – sako ji.
Abu jau sukūrę atskiras šeimas, bet kunigas siūlė susitaikyti
Išvydusi klausimyną Elena nuleido rankas, bet po kurio laiko prašymą dėl santuokos nutraukimo pateikė dar kartą. Šį kartą tribunolui išdėstė visas priežastis, kodėl nenori šmeižti savo vyro, o santuoka buvo sudaryta tik iš reikalo:
„Aš parašiau rašinėlį savo ranka, kad jokių problemų nėra, kad šitiek metų civilinė santuoka nutraukta, visi suaugę, turi kitas šeimas, iš tų šeimų vaikus.
Aš surinkau vėl visus dokumentus, paskui nuvažiavau į Petro ir Povilo bažnyčią, nuėjau į raštinę, padėjau viską ant stalo ir pasakiau, kad patys tvarkytųsi“, – prisiminė moteris.
Po mėnesio moteris sulaukė stebinančio kunigo skambučio – jis pasiūlė buvusius sutuoktinius sutaikyti.
„Jis sako – aš esu skirtas jums sutaikyti, kad grįžtumėte į šeimą. Klausykit, sakau, atsipūskit vieną kartą. Mes išsituokę 29 metus. Turime kitas šeimas. Atsiprašė, pasakė, kad nieko negali padėti“, – pasakoja Elena.
Pats bažnytiniame teisme dirbantis ir poras konsultuojantis M. Sotničenka sako, kad tokio skambučio taip pat sulaukia kiekvienas besikreipusysis. Retkarčiais poras iš tikrųjų pavyksta sutaikyti, kitais atvejais esą neprireikia ir kunigo pagalbos.
„Pamenu, kai dar prieš kokius šešerius metus, kai tik pradėjau dirbti bažnytiniame teisme, procesai gerokai ilgiau užsitęsdavo dėl darbuotojų stokos. Būdavo, kad po kokių metų paskambindavau žmonėms, sakydavau, gal norite susitaikyti, jie atsakydavo, kad jau susitaikė, kol laukė. Tokios gražios sėkmės istorijos“, – pažymi kunigas.
Labiausiai šokiravo bažnytinės santuokos anuliavimo kaina
M. Sotničenka neslepia, jog bažnytinės santuokos anuliavimo procedūra nėra itin pigi. Praėjusiais metais LVK patvirtino visoje Lietuvoje taikomą tokios paslaugos mokestį – 200 eurų. Tačiau jis gali būti ir dar didesnis.
„Tai nėra pilna suma. Ji yra gerokai didesnė, didžiąją dalį padengia vyskupija. Kas įeina į visą sumą – susitikimai, apklausos, atlyginimai darbuotojams, šildymas, vanduo, transporto paslaugos. Visas procesas.
Ta kaina nėra galutinė. Kartais, kai prireikia pasitelkti ekspertų konsultacijas, medikų, psichologų susitikimus, gali būti, kad už jų paslaugas bus paprašyta aukoti dar ir papildomai“, – pasakoja kunigas.
Elena taip pat sulaukė rašto, kad už bažnytinės santuokos anuliavimą turi sumokėti 200 eurų. Jis buvo apstulbusi, kai pamatė tokią didelę sumą.
„Aš kai pamačiau sumą... Aš tos santuokos nenorėjau, mes buvome priversti. Gal tas kunigas gali sumokėti, kuris ėmėsi tokių drastiškų priemonių (kai krikštijo ir vaikus – aut. past.).
Kadangi mano buvęs sutuoktinis žinojo, kad aš kreipiuosi į bažnyčią dėl santuokos nutraukimo ir buvo nieko prieš, aš jam parašiau žinutę – to žaidimo nebežaidžiu, tikrai nemokėsiu ir nemanau, kad tau reikėtų mokėti.
Aš geriau prieglaudai paaukosiu. Nematau reikalo tiek šelpti kunigus, kurie ir taip pertekę visokiomis gėrybėmis“, – prisiminimais dalinasi moteris.
Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas: atsižvelgia į materialinę padėtį
Pasak kunigo M. Sotničenkos, būtina pabrėžti, jog tai – orientacinė suma. Jo teigimu, bažnyčia visada atsižvelgia į besikreipiančiojo materialinę padėtį, skirtingai vertina kiekvieną situaciją.
„Tereikia parašyti prašymą vyskupui. Nebuvo dar nei vienos tokios situacijos, kada byla nebūtų nagrinėjama, nes nesusimokėjai“, – teigia M. Sotničenko.
Elena savo istorija pasidalino ir socialiniuose tinkluose. Ji sako po to sulaukusi ne vienos žinutės, kuriose kitos moterys dalinosi itin panašiais išgyvenimais: „Vienos moterys sakė, kad aš iš principo nutrauksiu, kad ir tūkstantį mokėsiu. Žinokite, man nieko nėra durniau, kai žmonės daro gyvenime iš principo. Aš iš principo tą sumą paaukosiu kokiai prieglaudai, o ne bažnyčiai“.
Kunigo teigimu, bažnytinės santuokos nutraukimas gali tapti sudėtingu procesu dėl to, jog ir pati santuoka skirta tikrai ne kiekvienam. Tiems, kurie pasiryžta ją sudaryti, prieš tai reikia gerai pagalvoti.
„Dabar, prieš porą metų, Lietuvos vyskupai šiek tiek pailgino pasirengimą bažnytinei santuokai nuo trijų mėnesių iki penkių. Reikia kreiptis bent prieš penkis mėnesius. Tiek pokalbių metu su kunigu, tiek sužadėtinių kurso metu, yra bandoma ir išsiaiškinti, ir papasakoti tas visas situacijas, dėl kurių bažnytinė santuoka galėtų ir neįvykti.
Bažnytinės santuokos esmė yra vienumas ir neišardomumas“, – paaiškina LVK generalinio sekretoriaus padėjėjas, kunigas M. Sotničenka.
