Pasak R. Baškienės, tiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis, tiek valstiečių atstovė Agnė Širinskienė meluoja, kad apie jos kandidatūros kėlimą į Seimo pirmininko pavaduotojo postą nebuvo kalbama.
„Ponia Širinskienė meluoja, kad mano pavardė nebuvo minima. Ji buvo minima, bet aš pasielgiau, kaip turėjau pasielgti, nenorėdama skaldyti frakcijos. Aš pasakiau: „Gerbiami kolegos, nesipykite, nereikia nesantaikos. Kelkite Norkienės kandidatūrą“, – tv3.lt sakė R. Baškienė.
Pirmadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiūlė didžiausiai opozicinei valstiečių frakcijai paieškoti kito kandidato į parlamento vicepirmininkus: „Ką tik kalbėjau su Ramūnu Karbauskiu ir siūliau pasvarstyti, kad galbūt galėtų būti alternatyva, kuri būtų labiau priimtina platesniam skaičiui frakcijų“.
„Tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai tokio dydžio frakcijai nėra pasiūlomas Seimo pirmininko pavaduotojas. Nesu tikras, kad jis bus pasiūlytas rytoj“, – atkirto R. Karbauskis.
Penktadienį buvo patvirtinti du Seimo pirmininko pavaduotojai: konservatorius Jurgis Razma ir darbietis A. Mazuronis. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen iš viso planuoja turėti šešis pavaduotojus. Dar keturis parlamento pirmininko pavaduotojus tikimasi paskirti šią savaitę. Pagal pirminį susitarimą, dar du Seimo vicepirmininkus turėtų turėti konservatoriai, vieną – Laisvės partija, vieną – kuri nors opozicinė frakcija.
„Neduok Dieve, Baškienė bus patvirtinta“
Praėjusią savaitę valstiečių frakcijos susirinkime R. Karbauskis pasiūlė A. Norkienės kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus iš valstiečių pusės. Tačiau frakcijoje buvo iškelta ir praėjusią kadenciją buvusios Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos R. Baškienės pavardė, tačiau nebuvo balsuojama jos pačios prašymu.
„Robertas Šarknickas pasiūlė mano kandidatūrą ir taip ir liko su ta mintimi, kad reikia pagalvoti, kad frakcijos nariai apsispręstų ir pamąstytų, kas gi geriausiai nuo valstiečių galėtų būti Seimo vicepirmininkais Seimo valdyboje. S. Skvernelis dar pasiūlė Tomą Tomiliną“, – prisiminė R. Baškienė.
Anot jos, valstiečių frakcijoje kilus susirūpinimui, ji nusprendė pasitraukti pati, kad nekiltų frakcijoje konfliktų.
„Pajautusi, koks kilo R. Karbauskio ir kitų asmenų susirūpinimas, kad, neduok Dieve, kartais Baškienė bus patvirtinta – aš kaip žmogus, kuris nori santarvės, sutarimo ir vienybės frakcijoje, labai atsakingai pasakiau: „Gerbiamieji, jeigu taip mano seniūnas, o seniūno (R. Karbauskio – aut. past.) manymą jaučiu ne pirmą kartą, jis kažkada manė, kad negaliu būti partijos pirmininko pavaduotoja, tada ir pasitraukiau, šį kartą pakartojau tą patį.
Jeigu partijos seniūnas mano, kad A. Norkienė yra geriau, jeigu pagrindas yra rotacija – tai gal visiems taikykime rotaciją, aš tikrai galiu nebūti. Pagrindinis ir esminis noras – tai santarvė ir darbas. Mes sureikšminame pareigybę, reikia sureikšminti darbą.
Pirmajame posėdyje viską stebėjau iš šalies ir buvo liūdna. Frakcijai svarbiausia buvo ne tikslas veikti, ir daryti, gal taip ir bus antru etapu, bet sureikšminimas ir įsižeidė, kad pirmiau pasiūlė tam, o ne kitam. Koks skirtumas – pirmiau ar kitą dieną? Svarbu, kad būtų atstovas“, – teigė R. Baškienė.
Pati paklausė Karbauskio, kas nutiko
R. Baškienė jau penktą kadenciją išrinkta į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje. Partijos valdyba, kuriai vadovauja R. Karbauskis, valstiečių rinkimų sąraše ją įrašė 12 numeriu, o žmonės reitingavo ir pakėlė į 6 vietą. Ji atskleidė, kad ir pati klausė R. Karbauskio, kodėl nesulaukia palaikymo.
„Aš ir pati paklausiau Karbauskio, kas gi yra nutikę? Tai atsakymas buvo toks, kuris man buvo džiugus. Sako: „Tu turi savo nuomonę“. Aš iš tikrųjų turiu savo nuomonę, laikausi Statuto, man moraliniai ir vertybiniai dalykai yra žymiai aukščiau už susitarimus.
Esu ne kartą sakiusi, kad ne žvilgsnis į praeitį, ne žiūrėjimas ir darymas komisijų dėl komisijų, kas ir kur praeityje kažką buvo padaręs. Tą gali daryti tarnybos, o mes politikai turime viską fokusuoti į priekį, matyti ateitį, galvoti apie žmonėms svarius sprendimus ir negaišti laiko knaisiojantis suvedant sąskaitas. Ta vieta mano elgesio gal irgi nepatiko. Matomai, nesu paklusni.
Galbūt supykdė mano kolegas paskutinis posėdis, kuris vyko lapkričio 10 dieną. Aš išėjau į tribūną ir nuoširdžiai visiems padėkodama už darbą visiems palinkėjau sėkmės. Kai Seimas atsistojęs plojo – tai buvo didžiausias man darbo įvertinimas praėjusios kadencijos. Gal kai kam tai nepatiko“, – sakė R. Baškienė.
Pasirinko Mazuronį, nes nesulaukė Baškienės?
Naujoji Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį pasiūlė savo pavaduotojais skirti konservatorių Jurgį Razmą ir darbietį Andrių Mazuronį. Vėliau slaptu balsavimu jie ir buvo išrinkti.
Seimo pirmininkei nuo opozicijos pasiūlius A. Mazuronio kandidatūrą, valstiečių lyderis R. Karbauskis priekaištavo, kad neteikiama jų frakcijos kandidatė A. Norkienė: „Paaiškinkite, kodėl šiandien siūlote mažiausios Seimo opozicinės frakcijos atstovą, o ne mūsų frakcijos kandidatę?“.
Konservatorių atstovas Bronislovas Matelis savo įraše teigė, kad papasakos, kaip „viskas vyko iš tikrųjų“.
„Valstiečiai neoficialiai mini dvi pavardes – Baškienės ir Norkienės, tačiau oficialiai Seimo plenariniame posėdyje nė vienos nepateikė. Net ir pasiūlius kelti kandidatus į Seimo pirmininkės pavaduotojo postą, valstiečiai nieko nepasiūlė, neužsiminė, kad jie siūlė teikti Norkienės kandidatūrą.
Opozicinėje Darbo partijos frakcijoje kol kas nėra jokių žemės drebėjimų, visi žino, ko nori ir siūlo. Jie sutinka deleguoti Andrių Mazuronį. Šis politikas TS-LKD frakcijoje vertinamas nevienareikšmiškai, bet mes sukandę dantis balsuojame už šį politiką, nes norime opozicijai įduoti įrankį veikti ir ginti savo teises.
R. Karbauskis prieina prie mikrofono ir pareiškia, kad čia suveikė kažkokie užkulisiniai susitarimai, tačiau iš tikrųjų dėl kandidatų nesusitarė pati opozicija, o kažką patvirtinti privalėjome. Beje, opozicijos kandidatus pasirenka ne kažkas, o konkrečiai Seimo pirmininkė. Ir ji privalėjo veikti pagal situaciją, teikiant tą kandidatą, kuris sulauktų daugumos palaikymo.
Galvoju, jeigu greta A. Mazuronio valstiečiai būtų pasiūlę teikti ir R. Baškienės kandidatūrą, pastaroji turėjo realių galimybių laimėti, nes R. Baškienė yra itin gerbiama visame Seime dėl gebėjimo tartis ir tolerancijos. Bet atsitiko taip, kaip atsitiko. R. Karbauskis R. Baškienės nepasiūlė ir pasirinko nepatyrusią ir mažai žinomą kandidatę“, – aiškino B. Matelis.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad valdantieji neturėjo slaptų susitarimų dėl to, kad penktadienį į Seimo vicepirmininkus buvo siūlytas darbietis A. Mazuronis, o ne valstietė A. Norkienė, kaip sakyta anksčiau.
G. Landsbergis ramina, kad klausimas dėl likusių Seimo vicepirmininkų bus tęsiamas šią savaitę. Tačiau priduria, kad A. Norkienė penktadienį palaikymo veikiausiai nebūtų sulaukusi.
„Diskusija vyksta, tai yra normalus darbas Seime. Kaip vyksta pats apsisprendimas, kas yra teikiami – Seimo pirmininkė, pasitarusi su frakcija, mato, už ką yra balsuojama. Mano kukliu pasvarstymu, ponia Norkiene šiandien paprasčiausia nebūtų turėjusi palaikymo. Buvo galima tą išbandyti, teikti ją balsavimui. Čia yra laisvas balsavimas“, – žurnalistams penktadienį Seime sakė G. Landsbergis.
Karbauskis: „Sugalvojo palikti be pavaduotojo“
R. Karbauskis nustebo išgirdęs, kad V. Čmilytė-Nielsen neatmetė galimybės, jog didžiausios opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovui tapus opozicijos lyderiu, socialdemokratams atitektų Seimo vicepirmininko postas.
„Akivaizdu, kad ne asmenyje problema. Sugalvojo valstiečių ir žaliųjų sąjungą palikti be pavaduotojo. Laukiu antradienio, ar čia bus imitacija, ar iš karto nebepasiūlys. Kol kas, pagal tai, ką sako viešoje erdvėje, atrodo, kad nepasiūlys.
Galbūt bijodama viešosios nuomonės jie pasiūlys, o po to atmes. Tuomet atmetinės tol, kol bus kas nors, kas jiems tinka. Mes suprantame, jeigu taip žais – arba kažką pakišinėja mūsų frakcijoje, kaip, pavyzdžiui, R. Baškienę.
Įsivaizduokite, kaip jai jaustis frakcijos kolegų atžvilgiu, kai sako, kad mums tinka tik ji. Jie bando parodyti, kad ji nelojali. Aišku viena, kad nei ji pati dalyvaus tokiose rinkimuose, nei ją kas nors kels. Frakcija nutaria ir staiga konservatoriai pasako: „Ne, mes norime šitos ir jie tuo pačiu metu atmes mūsų pagrindinę kandidatę be priežasties“, – naujienų portalui tv3.lt sakė R. Karbauskis.
„Niekada nebus kito kandidato“
Anot R. Karbauskio, A. Norkienės kandidatūra į Seimo pavaduotojus buvo suderinta su Seimo pirmininke V. Čmilyte- Nielsen.
„Du kartus žinojo. 11 val. žinojo, kad bus Norkienė ir antrą kartą, kai jau atėjo išrinktoji Seimo pirmininkė. Jokių diskusijų ir kitų pavardžių paminėtų nebuvo ir niekada nebus. Mes aiškiai pasakėme, kad kiti mums neprimetinės savo norų.
Baškienės pavardės niekada nebuvo paminėta ir nebus, nes bendru frakcijos sutarimu keliama Norkienė (Aušrinė – aut. past.). Čia nėra jokių diskusijų ir niekada nebus kito kandidato. Tą iš karto pasakau. Nėra priežasčių, kodėl Norkienė mums netiktų. Mes iš gandų žinome, kad Norkienė yra lojali partijai. Jei žmogus yra lojalus partijai ir jis netinka, tokiu atveju, visi netinka. Arba reikia daryti prielaidą, kad kažkas yra nelojalus partijai, dėl to jis tinka. Tai kaip gali atstovauti partijai žmogus, kuris nelojalus tai partijai?“, – sakė R. Karbauskis.
Karbauskis aiškino, kad Seimo pirmininkė V. Čmilytė - Nielsen sakė netiesą apie tai, kad A. Mazuronio iškėlimas į Seimo vicepirmininkus buvo priimtas staiga po jos išrinkimo. Jis pripažino, kad penktadienį prieš Seimo narių priesaikas vyko opozicijos susitikimas su V. Čmilyte – Nielsen. Buvo įvardintos kandidatūros.
R. Karbauskis tikina, kad „susitarimas su Darbo partija dėl Seimo pirmininko pavaduotojo buvo padarytas daug anksčiau“. Jis teigia, kad gandus girdėjo jau nuo antradienio, kad bus siūlomas A. Mazuronis, nors opozicija dar nesitarė.
„Mes pasakėme, kokia opozicinių frakcijų nuomonė, kadangi klausimo dėl valstiečių frakcijos nėra, kad pavaduotojas turėtų būti akivaizdu pagal proporcijas ir niekas iš opozicijos atstovų tam neprieštaravo ir mes galvojome, kad tai bus penktadienį, taip ir šnekėjome.
Tarp socialdemokratų ir Darbo partijos buvo kitas klausimas – kas pirmasis iš jų eina ir tampa Seimo pirmininko pavaduotoju.
Dabar girdžiu, kad valstiečiams opozicijos lyderio turėtų užtekti. Tai pasakysiu vieną, opozicijos lyderis nėra tas pats kaip Seimo pirmininko pavaduotojas. Mes nesutiksime su tuo, kad Seimo vadovybėje nebūtų valstiečių frakcijos atstovo“, – sakė R. Karbauskis.
„Ar turi būti kažkas amžina?“
Kaip tv3.lt aiškino R. Karbauskis, frakcijoje vienbalsiai buvo nutarta, kad A. Norkienė bus teikiama į Seimo vicepirmininkes, kitos kandidatūros nėra ir nebus.
„R. Baškienė ketverius metus buvo pavaduotoja, Nekrošius buvo ketverius metus pavaduotoju. Ar kas nors mano, kad turi būti kažkas amžina? Čia nėra žmogus nurašomas ar dar kažkas, bet čia paprasčiausiai yra tam tikra rotacija. Norkienė yra Seimo narė ne pirmą kadenciją, ji dabar antrą kadenciją Seime. Pagal visą logiką, žmonės taip pat turi tam tikrų teisių ir galimybių. Jei mūsų frakcija nutarė taip, tai taip ir turi būti.
Ji (R. Baškienė – aut. past.) yra lojali partijai, todėl ji tikrai per galvas ir prieš frakcijos sprendimą tikrai neis, todėl jos kandidatūra ir nebus pateikta. Ji ir mes visi puikiai žinome, kodėl taip nutarėme. Puikiai ketverius metus dirbo ji ir Nekrošius, o dabar atėjo laikas padirbti pavaduotoju ir kažkam kitam“, – teigė R. Karbauskis.
Valstiečių atstovė Agnė Širinskienė paskelbtame įraše kreipėsi į Seimo pirmininkę. „Jei penktadienį, prieš jus išrenkant, nebūtumėte žadėjusi „kitokios“ politinės kultūros ir „tartis“ su frakcijomis, tikriausiai klausimų nekiltų – buvome įpratę prie Jūsų partijos nario ir pirmtako nesitarimo bei nenoro girdėti, o ir Jūsų koalicijos partnerių konservatorių nusiteikimas mus pasiųsti į šuns būdą taipogi senai žinomas.
Tačiau dabar klausimai vis tik kyla. Taip pat ir apie tai, ką reiškia ta nauja „kitokia“ politinė kultūra. Sekmadienio vakarą bent keliuose portaluose pasirodė Jūsų pasvarstymas, esą galimas variantas, jog Seimo vicepirmininkais taps mažųjų opozicinių frakcijų atstovai, o didžiausia LVŽS frakcija liks be vicepirmininko ir jai teks tenkintis opozicijos lyderio turėjimu, o per tai – dalyvavimu Seimo valdybos veikloje.
Pirmas dalykas, kuris labiausiai krenta į akis, – tai bandymas padaryti Seimo opozicijos lyderį ir Seimo vicepirmininką tarpusavyje „pakeičiamomis“ bei kone tapačiomis pareigybėmis. Nereikia didelio Seimo statuto išmanymo, kad suprastum, jog skiriasi ne tik opozicijos lyderio ir vicepirmininko skyrimo tvarka, bet ir funkcijos. Tad tarpusavyje jų negali „sukeisti“. Jei opozicijos lyderis atstovauja didesnei nei pusė mažumos Seimo narių daliai, Seimo vicepirmininkas pirmininkauja posėdžiams, pavaduoja Seimo Pirmininką jam išvykus, vykdo kitas jam Seimo Pirmininko teises. Viso šito negali daryti Seimo opozicijos lyderis. Kas yra dar svarbiau – Seimo statutas pradedant jo 24 straipsniu, Seimo vadovais laiko tik Seimo Pirmininką ir jo pavaduotojus – vicepirmininkus.
Opozicijos lyderis Statute nėra priskiriamas Seimo vadovybei, nors ir patenka į Seimo valdybos sudėtį. Kitaip tariant, neskirdama didžiausios opozicinės LVŽS frakcijos atstovo savo pavaduotoju Jūs atimate LVŽS teisę turėti savo atstovus Seimo vadovybėje, nors kitos net tris kartus mažesnės opozicinės frakcijos ta teise jau dabar džiaugiasi. Atitinkamai, per 200 tūkst. LVŽS rinkėjų (tiek LVŽS balsų gavo daugiamandatėje apygardoje) nebus atstovaujami Seimo vadovybėje, tačiau per 100 tūkst. Darbo partijos rinkėjų – bus“, – teigė A. Širinskienė.
Žada kreiptis į Konstitucinį teismą
Iki šiol galiojo susiklosčiusi praktika, kad pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje į Seimo vicepirmininkus būdavo siūlomas skaitlingiausios Seimo opozicijos atstovas, nors pats Statutas numato, kad Seimo Pirmininkas renkasi iš jam pasiūlytų opozicijos kandidatų, jei tokių būna keli, t.y. jei opozicija nesusitaria dėl bendro kandidato.
Pasak R. Karbauskio, Konstitucinis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai 1993 m. ir 2001 m. nutarimuose yra pasakęs, kad Seime priimant sprendimus „reikėtų žiūrėti, kad mažos politinės grupės neatsidurtų geresnėje padėtyje negu didelės grupės tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė“ ir „į politinių grupių narių skaičių būtina atsižvelgti ir tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovybė, sudaromi komitetai ir skiriami jų vadovai, skirstomos lėšos, įgyvendinamos kitos parlamento funkcijos“.
„Jei mūsų kandidatė nebus pateikta arba jeigu bus pateikta ir jie vieningai balsuos prieš. Tokiu atveju mes kreipsimės į Konstitucinį teismą. Jei dabar konservatoriai ir liberalai sugalvojo spręsti už mus – tai pamatysime, kas bus. Realiai, mes šioje situacijoje nenusileisime ir priemonių yra aibės, kokių galime imtis.
Mes nujaučiame, kad yra sugalvota mus palikti be pavaduotojo, t. y. pažeisti Konstituciją ir dėl to mes penktadienį buvome labai nustebę, kad į pavaduotojus buvo pasiūlytas mažiausios opozicinės frakcijos atstovas.
Niekas niekada neturėjo minties, kad galima didžiausiai opozicinei frakcijai nesiūlyti Seimo pavaduotojo ir už jį nebalsuoti. Naujoji politinė kultūra, kaip jie išsireiškė, aišku, kad nuo pat pirmos dienos Seimo pirmininkė pradėjo pažeidinėti Konstituciją. Yra du Konstitucinio teismo išaiškinimai, kurie aiškiai pasako, kas turi būti padaryta. Ką kalba naujoji Seimo pirmininkė, akivaizdu, kad mes tikriausiai turime bereikalingą iliuziją, kad bus laikomasi Konstitucijos, kad Seimo vadovybė bus atstovaujama pagal Seimo narių proporcijas frakcijoje“, – tv3.lt teigė R. Karbauskis.
Karbauskis: dvi partijos (liberalų bei darbo) teisiamos politinės korupcijos bylose
Pasak R. Karbauskio, viena iš priežasčių, kodėl Seimo pirmininke išrinkta Liberalų sąjūdžio politinės partijos vadovė V. Čmilytė – Nielsen suskubo į savo pavaduotojus Seimo vadovybėje teikti darbietį A. Mazuronį gali būti ta, kad Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją sieja šiuo metu teisme nagrinėjama didžiausia visų laikų politinės korupcijos byla, kurioje abi partijos yra teisiamos dėl galimai korupcinių ryšių su koncernu „MG Baltic“.
„Čia norom nenorom prisimeni, kad visos trys partijos, jau atstovaujamos Seimo vadovybėje – konservatoriai, liberalai ir Darbo partija, turi bendrą vardiklį – ryšius su „MG Baltic“ koncernu ir byla vis dar nagrinėjama teisme.
Dvi partijos (liberalų bei darbo) teisiamos politinės korupcijos bylose, o konservatorių lyderį G. Landsbergį puikiai atsimename epizode, kuomet jis su „MG Baltic“ vadovybe 2016 metais derinosi TS-LKD rinkimų programą. Gal būtent tai tapo vienijančiu faktoriumi?“, – svarstė R. Karbauskis.
Baškienė: sprendimai rekomendacinio pobūdžio
Pasak R. Baškienės, KT išvados ir sprendimai yra „svarbūs kaip rekomendacinio pobūdžio“.
„Konstitucinis teismas pataria, rekomenduoja, siūlo, kad taip būtų tikslingiausia daryti. Manau, kad dar viskas neprarasta ir tik pradžia formuojant Seimo valdybą.
Tai yra rekomendacija, tai yra patarimas, kaip turėtų būti formuojama, bet politikoje lemia ne tik statistinis skaičius. Lemia ir kompetencijos, asmenybių gebėjimai. Vertinti tik sausai aritmetiškai, politikoje nebereikia. Manau, kad būtent tuo ir vadovaujasi“, – sakė R. Baškienė.
Pasak jos, Seimo politikoje ir praktikoje buvo įvairių dalykų. Reikia skaityti Statutą, o jame niekas neskirsto nei didžiųjų nei mažųjų frakcijų.
„Muziką užsako Seimo pirmininkas ir valdančioji dauguma. Statute rašoma, kad Seimo pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis teikia Seimo pirmininko pavaduotojo kandidatūras. Kitokios sąvokos nėra. Išvedžiojimai, kad neva didžioji ar mažoji, žmonių skaičius – tai galioja komitetams ir komisijoms.
Seimo pirmininkė nieko nepažeidė, ji vadovaujasi Seimo Statutu ir teikia tą, ką mano, šiuo atveju galvodama apie valdybos darbą ir jos funkcijas. Tai jos pasirinkimas. Pavaduotojus gali siūlyti tik Seimo pirmininkas, o frakcijos pataria ir teikia savo pasiūlymus. Čia sukelta audra stiklinėje, nes anksčiau irgi yra buvę labai įvairiai.
Antradienį turėsime dar papildomą skaičių, nes Statutas numato iki septynių, jei valdantieji apsisprendė teikti šešis, tai galbūt teiks ir šešis“, – tv3.lt sakė R. Baškienė.
