Tąkart dėmesio centre buvo atsidūręs kitas konservatorių partijos narys, kuris išgirdo nuosprendį net pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius. Jo tapatybės dėl galiojančios asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo atskleisti negalime.
Dar 2011 m. vasarį buvusį Utenos politiką teismas pripažino kaltu dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bei dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
Utenos rajono apylinkės teismas politikui paskyrė vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jos vykdymą atidėjo 2 metams, tad už grotų žinomas politinis veikėjas taip ir neatsidūrė.
Dėl šio sprendimo buvo pateikta apeliacija, kurią 2011-ųjų gegužę išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas mėnesiu sutrumpino paskirtą lygtinę bausmę. Vėliau bylos ėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau sprendimas liko nepakeistas.
Vaikus vedėsi į pirtį
Istorija į viešumą išlindo 2009 metais, kai ikiteisminį tyrimą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo atliekantys pareigūnai į areštinę uždarė tuometinį Utenos rajono tarybos narį. Jo namuose buvo atliktos kratos.
Nuo nusikaltimų susijusių su nepilnamečiais politiko neatgrasė net tai, kad jis buvo vedęs, pats augino vaikus. Iki to laiko Utenos politikas nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį. Statybininkas, buvęs individualios įmonės savininkas, 2007 m. konservatorių partijos sąraše buvo išrinktas Utenos tarybos nariu.
Vėliau jis vadovavo kandidato į Seimo narius uteniškio Edmundo Pupinio rinkimų štabui ir padėjo šiam politikui laimėti rinkimus Utenos vienmandatėje apygardoje.
Kaip tuo metu rašė naujienų agentūra BNS, buvo nustatyta, kad Utenos politikas 2009 metų kovo mėnesį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kurių nariu tuomet buvo, būstinėje mažamečiams rodė pornografinio turinio nuotraukas ir filmą. Vėliau pirtyje jis tvirtino dvi mažametes mergaites ir berniuką.
Be to, nustatyta, kad jis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė savo bute 52 vienetus šaudmenų, skirtų įvairiems šaunamiesiems ginklams, kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Sukrečiančios „asmeninės priežastys“
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad konservatorius K. Bartoševičius sausio 23-sios ryte paskelbė dėl asmeninių priežasčių atsisakantis Seimo nario mandato, bet vėliau paaiškėjo, kad vadinamosios „asmeninės priežastys“ yra labai rimtos, nes generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.
Konservatorius pamitėtas ikiteisminiame tyrime, kuriame nagrinėjamas ypač rimtas nusikaltimais – seksualinis nepilnamečio ir mažamečio asmens prievartavimas bei tvirkinimo veiksmai prieš jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Šiuo metu jis neturi įtariamojo statuso, Generalinė prokuratūra jokių papildomų duomenų neteikia, nes tai gali pakenkti tyrimui.
„Atsisakau dėl asmeninių priežasčių“, – apie mandato atsisakymą pirmadienį ryte sakė K. Bartoševičius, kuris mandatą paprašė panaikinti, o Vyriausioji rinkimų komisija tai ir padarė jau sausio 24 d.
Tačiau sausio 23 d. popiet paaiškėjo, kad generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl parlamentaro neliečiamybės panaikinimo, mat K. Bartoševičius minimas ikiteisminiame tyrime dėl sunkių nusikaltimų, tai yra nepilnamečio seksualinio prievartavimo, taip pat mažamečio ir jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimo.
Pasak prokurorės, remiantis šiame tyrime surinktais duomenimis, būtina spręsti klausimą dėl leidimo patraukti šios kadencijos Seimo narį K. Bartoševičių baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises Seimo statuto nustatyta tvarka. Reikia pažymėti, kad įtarimai parlamentarui nepareikšti, jis nebuvo apklaustas.
K. Bartoševičius į Seimą išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. 2020 metų Seimo rinkimų anketoje politikas nurodo, kad yra nevedęs.
Iki tapimo Seimo nariu K. Bartoševičius 2012-2020 m. buvo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius, taip pat iki 2020 m. dirbo keliose mokyklose mokytoju – Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, Kauno technologijos universiteto gimnazijoje.
Anksčiau 2018-2019 m. vyras mokytoju dirbo Kauno Veršvų gimnazijoje, 2011-2020 m. buvo Vilniaus džiazo klubo, kurį įkūrė mama Judita Bartoševičienė, vadybininkas, o 2015-2020 m. kūrė radijo laidą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai.
K. Bartoševičius išgarsėjo „Dvirašio žiniose“ vaidindamas pasipūtusį verslininką, „Mėslitos“ direktorių Saulių Pošką. Pats parlamentaras portalui tv3.lt teigė esąs šokiruotas, nes nežinojo apie jam metamus įtarimus. Pasak parlamentaro, prašymą panaikinti Seimo nario mandatą jis išsiuntė penktadienį ir nieko nežinojo apie generalinės prokurorės kreipimąsi. K. Bartoševičius pasakojo niekada gyvenime neturėjęs konfliktų nei su vaikais, nei su jų tėvais. Plačiau su K. Bartoševičiaus pozicija galima susipažinti čia.
Sausio 24-ąją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą panaikinti konservatoriaus Kristijono Bartoševičiaus įgaliojimus Seime. Jo mandatas suteiktas bendrapartiečiu, buvusiam krašto apsaugos ministrui Viliui Semeškai.
Sprendimą VRK priėmė vienbalsiai. K. Bartoševičius mandato neteks nuo sprendimo paskelbimo. Pats K. Bartoševičius į antradienį vykusį VRK posėdį neatvyko.
