28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų, rodo kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų apklausų duomenys.
RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.
Prezidento E. Macrono Atgimimo partija, kurios sąrašą veda Valerie Hayer (Valeri Hajė), užima antrąją vietą su 15,2 proc. balsų.
Vienintelė paguoda valdančiajai partijai buvo tai, kad jai pavyko išlaikyti antrąją vietą aplenkiant socialistus, kurie su 13–14 proc. balsų lieka treti, rodo apklausos.
Kraštutinė kairioji partija „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) turėtų surinkti apie 9 proc. balsų, tradiciniai dešinieji respublikonai – 7 proc., o pagrindinė Prancūzijos žaliųjų partija EELV – 5 procentus.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijoje buvo maždaug 51 procentas. Jis šiek tiek didesnis nei 2019 metais, kai siekė 50,12 procento.
Vėliau sekmadienį į tautą dėl rinkimų rezultatų rengiasi kreiptis E. Macronas, nurodė Eliziejaus rūmai.
Tuo metu J. Bardella, kreipdamasis į šalininkus, sakė, kad prancūzai „išreiškė permainų troškimą“, ir paragino E. Macroną surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
„Prezidentas negali likti kurčias prancūzų žinutei, – sakė J. Bardella. – Mes prašome, kad jis atsižvelgtų į šią naują politinę situaciją, grįžtų prie Prancūzijos žmonių ir surengtų naujus parlamento rinkimus.“
Šie rezultatai yra smūgis E. Macronui, kuris ilgą laiką save vaizdavo kaip ramstį prieš kraštutinius dešiniuosius Europoje. Prezidento rinkimuose jis du kartus įveikė RN atstovę Marine Le Pen.
E. Macronas ketvirtadienį perspėjo, kad po rinkimų ES gresia pavojus, kad ji gali būti „užblokuota“ dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovų skaičiaus Europos Parlamente.
Rinkimų rezultatai taip pat žymi svarbų momentą, žvilgsniams krypstant į 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimus. E. Macronas nebegalės kandidatuoti, o M. Le Pen tikisi turėti geriausius šansus patekti į Eliziejaus rūmus.
