Kasmet pavasarį ir rudenį vykdoma vakcinacija padėjo pasiekti, kad Lietuvoje pasiutlige nebeserga nei naminiai, nei laukiniai gyvūnai, tačiau kaimyninėse šalyse, kaip Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, pasiutligė paplitusi ir tarp naminių gyvūnų, ir laukinėje faunoje, todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų atkeliaus iš kaimyninių valstybių, išlieka.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje, ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiems ir vaikams registruojami Azijoje, Indijoje. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kai vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Tad vakcinacija yra labai svarbi siekiant stabdyti pasiutligės plitimą. VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją Lietuvoje sistemingai vykdo nuo pat 2006 metų. Pavasarį paprastai oro sąlygos būna geresnės nei rudenį tad planuojama, kad pirmieji orlaiviai su vakcina laukinių gyvūnų imunizavimui nuo pasiutligės pakils balandžio 12 dieną iš Molėtų aerodromo. 505 tūkst. jaukų su vakcina iš lėktuvų bus išmėtyti 20,4 tūkst. kv. km apimančioje buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Priklausomai nuo oro sąlygų, pavasarį vakcinavimo nuo pasiutligės etapą planuojama baigti birželio mėn.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti tyrimai patvirtina, kad jaukai su vakcina atitinka visus saugumo standartus, jie pavojaus nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai nekelia, tačiau gyventojai, radę jauką, vis vien raginami jo neliesti, nerinkti, nes viduje yra aštri membrana su vakcina, į kurią per neatsargumą galima susižeisti.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kad suradus jaukų prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai pranešti teritoriniams VMVT padaliniams – specialistai atvyks juos surinkti.
Pastebėjus, kad jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatos būklę, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau jų perdozavus, galimos komplikacijos.
Veterinarijos specialistai primena, kad pareigą reguliariai skiepyti auginamus gyvūnus nuo šios pavojingos ligos turi ir gyvūnų laikytojai. Šunų, kačių ar šeškų šeimininkai savo augintinius nuo pasiutligės privalo paskiepyti kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina, – pagal jos gamintojo instrukciją.
Vakcinavimą atlikęs veterinarijos gydytojas į gyvūno vakcinacijos pažymėjimą arba gyvūno augintinio pasą turi įrašyti informaciją apie vakciną, vakcinavimo datą ir galiojimo laiką.
Įvežant gyvūnus augintinius (šunis, kates) į Lietuvą iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos privaloma vakcinacija nuo pasiutligės, o įvežant gyvūnus augintinius iš Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir daugelio kitų ne ES šalių – be privalomos vakcinacijos nuo pasiutligės turi būti atliktas ir gyvūnų augintinių kraujo mėginio pasiutligės antikūnių titravimo tyrimas (ne mažesnis kaip 0,5 TV/ml).
