Pasak Europos parlamento puslapyje publikuoto straipsnio, DI – tai mašinos gebėjimas parodyti žmogui būdingas galimybes, tokias kaip samprotavimas, mokymasis, planavimas ir kūrybiškumas.
Dirbtinis intelektas leidžia techninėms sistemoms suvokti savo aplinką, susitvarkyti su tuo, ką suvokia, ir išspręsti problemas, siekiant konkretaus tikslo. Kompiuteris priima duomenis (jau parengtus ar surinktus per savo jutiklius, pavyzdžiui, vaizdo kamera), juos apdoroja ir reaguoja.
Analizuodamos ankstesnių veiksmų poveikį ir dirbdamos autonomiškai dirbtinio intelekto sistemos gali tam tikru laipsniu pritaikyti savo elgesį.
Apie „ChatGPT“ ir kitas DI technologijas kalbama jau beveik metus laiko: vieniems – tai revoliucinis įrankis, sumažinantis darbo kiekį ir leidžia palengvinti žmogaus gyvenimą, kitiems – tai bereikalinga mada, ar net pavojinga technologija, galinti paversti žmogaus intelektą nereikalingu.
Nepaisant skirtingų vertinimų, yra akivaizdu, jog šių technologijų naudojimas jau yra paplitęs švietime – bendrovės „Oxsico“ atlikta apklausa parodė, jog beveik visi (94 proc.) apklausoje dalyvavę Vilniaus miesto gimnazistai pažymėjo, kad yra bent kartą išbandę Generatyviojo dirbtinio intelekto (GDI) įrankius. Panašūs rezultatai fiksuojami ir likusioje Lietuvoje: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje tokių mokinių yra 74 proc., tiek pat ir kituose miestuose, o kaimo ir miestelių vietovėse šis skaičius siekia 78 proc.
Vis dėlto, šie skaičiai leidžia suprasti tik apie DI panaudojimą vidurinio išsilavinimo įstaigose. O kaip DI technologija pasitelkiama aukštojo mokslo įstaigose: kaip ją naudoja studentai ir akademikai?
Naudoja įvairias tikslais
Pasak VDU mokslininko, politologo Igno Kalpoko, DI pritaikymas gali būti itin platus – nuo darbų rašymo, iki idėjų generavimo bei tekstų redagavimo.
„Nemaža dalis naudoja legalesniems tikslams – generuojant idėjas, pristatymams rengti, informacijos paieškai. Nors „ChatGPT“ naudojimas informacijos paieškai yra gana problematiškas, ypač jeigu tema nėra labai gerai išmanoma.
Deja kartais studentai įrankius naudoja ir rašto darbų bei atsiskaitymų rašymui“, – apgailestavo I. Kalpokas.
Pasak TV3.lt kalbintos studentės, ji DI pagalba atliko kelis skirtingus darbus. Jos teigimu, didžiausia DI nauda matoma siekiant sugalvoti idėjas darbams, nors kai kada naudingi ir „ChatGPT“ pagalba sugeneruoti tekstai.
„Aš „ChatGPT“ naudojau daugiausiai idėjų generavimui, kai kada ir tekstų generavimui. Aišku, kalbant apie sugeneruotus tekstus, negali jais pilnai pasitikėti, tikrai būna klaidų ir reikia įdėmiai persižiūrėti. Bet „ChatGPT“ yra naudinga ir vien idėjiniam lygmenyje, pavyzdžiui gali padėti sugalvoti pavadinimus prekės ženklui ir panašiai“, – teigė ji.
Studentė taip pat atkreipė dėmesį, jog DI gali būti naudingas siekiant greitai sukurti vizualinį turinį, kuomet internete nepavyksta rasti tinkamų nuotraukų.
„Buvo atvejų, kai reikėdavo kokių vizualų. Kai kada sunku internete rasti tinkamų nuotraukų. Tada galima naudoti „text to image“ metodą – reikia aprašyti, ką nori, kad sistema sugeneruotų ir DI naudodamas Stable diffusion technologiją, sugeneruoja paveikslėlius. Tiesa, jie ne visada būna idealūs – pavyzdžiui, keistai atrodo sugeneruotų žmonių galūnės“, – pasakojo studentė.
Dirbtinio intelekto parašytus tekstus atskirti nėra sunku
Pasak I. Kalpoko, šiuo metu nėra tikrinimo programų, kurios sugebėtų tiksliai nustatyti dirbtinio intelekto naudojimo atvejus. Nepaisant to, dirbtinio intelekto pagalba parašytus tekstus atpažinti nesunku – jie pasižymi itin šabloniška teksto struktūra.
„Kol kas nėra tikrinimo programų, kurios 100 proc. galėtų įvardyti dirbtinio intelekto naudojimą. Kai kurios nurodo darbus, kaip rašytus DI, nors jis buvo pasitelktas tik redagavimui.
Bent jau kol kas DI sugeneruoti tekstai yra gana lengvai atpažįstami pagal pačią teksto struktūrą, naudojamą žodyną, tekstų struktūravimą. Jie yra gana šabloniški, nuobodžiai tvarkingi. Bet ne ta pačia prasme, kaip būna su silpnesnių studentų pateikiamais tekstais – DI tekstai būna surašyti kaip stereotipinis vadovėlio skyrius. Juos ir plika akimi atskirti galima“, – teigė I. Kalpokas
Pasak VDU mokslininko, sunkiau atskirti tuos tekstus, kur DI buvo naudojamas atsargiau, tik siekiant palengvinti tam tikrus darbus.
„Sudėtingesni atvejai būna tie, kurie studentai įdeda šiek tiek daugiau darbo ir įdeda ChatGPT sugeneruotą tekstą. Bet galime sakyti – jeigu studentas savo įdėti savo indėlio ir sėkmingai pasinaudoti DI, galbūt tai kažkokio pažymio ir verta“, – svarstė VDU mokslininkas.
Netikslumai – neišvengiami
I. Kalpoko teigimu, su DI pagalba parašytus tekstus galima atskirti ir iš klaidų kiekio. Pavyzdžiui, ieškant informacijos, DI gali išgalvoti alternatyvius faktus.
„Kai kuriais atvejais, kai trūksta informacijos, DI gali išfantazuoti naujus, alternatyvius faktus. Tai ypač keblu tais atvejais, kai DI besinaudojantis žmogus neturi gero supratimo apie pasirinktą temą“, – sakė I. Kalpokas.
Pasak I. Kalpoko, tai susiję su pačiu DI veikimo principu – ši technologija pati nemąsto, o statistiškai atkartoja duomenys, kurie buvo įvesti. Dėl to mokslininko nuomone, dabartinės technologijos tikrai nepavers mokslinių žinių nereikalingomis.
„DI toks kokį jį turime, jis vis dėlto nemąsto. Jis gali tik statistiškai atkartoti informaciją, kuri yra duomenyse, kuriais jis buvo išmokytas. Jeigu tuose duomenyse pasirodo netikslumų, DI visa tai ir atkartos. Pasitaiko atvejų, kai tokiu principu atkartojamos sąmokslo teorijos. DI neturi kritiško santykio su informacija. Dėl to esu skeptiškas tai nuomonei, kad DI eliminuos poreikį mokytis ir kiekvienas visiškai nesimokydamas galės sugeneruoti profesionalų atsakymą. Tam kad būtų galima sugeneruoti tinkamą atsakymą, be klaidų, arba klaidas aptikti, vis tiek reikia žinių sugalvoti tinkamą užklausą DI“, – teigė I. Kalpokas.
Panašios problemos matomos ir tada, kai DI intelekto prašoma sugeneruoti išnašas arba šaltinius, kuriuos būtina pateikti moksliniuose darbuose.
„Vienais atvejais gali būti pateikiami šaltiniai ne į temą, kitais atvejais – visiškai išgalvoti. Dažniausiai jie būna gražiai suformatuojami pagal citavimo reikalavimus. Bandant ieškoti tokio šaltinio, paaiškėja, jog nėra tokio straipsnio, knygos ar šaltinio. Tuo pačiu tai yra ir didelė problema – dar labiau sustiprinamas įsivaizduojamo patikimumo pojūtis. Ne tik tekstai tvarkingai parašyti, bet ir sudėti su išvadomis ir šaltiniais“, – pastebi I. Kalpokas.
Reikia drausti, ar prisitaikyti prie naujovių?
Ne mažiau klausimų kelia ir DI intelekto technologijų reglamentavimas. Valstybės eina skirtingu keliu – iš Europos sąjungos valstybių tik Italija yra pilnai uždraudusi „ChatGPT“ naudojimą. Tačiau, Italijoje šis sprendimas priimtas dėl duomenų saugumo sumetimų, o ne dėl tariamų DI intelekto grėsmių. Keliose kitose valstybėse, pavyzdžiui Prancūzijoje arba Indijoje, DI naudojimas yra draudžiamas keliuose universitetuose. Lietuvoje, tuo tarpu, „ChatGPT“ leidžiama naudoti iki 5 proc. rašto darbų apimties. I. Kalpoko nuomone, draudimai nėra efektyvi priemonė, mat DI pagalba vis tiek bus naudojama, tad mokslininko nuomone, svarbiau yra mokyti efektyvesnio priemonių naudojimo.
„Ar drausime, ar nedrausime, vis tiek DI bus naudojamas. Kitas dalykas – reikia ruošti studentus realiam gyvenimui. Žiūrint darbo skelbimus, atsiranda poreikis įgūdžių naudojantis „ChatGPT“ ir kitomis DI technologijomis, tad drausdami, tiesiog eliminuosime žmonės iš darbo rinkos.
Įdomia poziciją užima Anglijos universitetai – ten skatinama į mokymo procesą „ChatGPT“ ir panašių įrankių naudojimą. Per tą įtraukimą mokoma saikingai naudoti ir kritiškai vertinti šį turinį – aš manau, kad tai yra labai produktyvus kelias. Svarbiausia yra suteikti studentams reikalingus įgūdžius, kad jie galėtų sąžiningai ir kokybiškai naudotis šiomis technologijomis“, – pabrėžė I. Kalpokas.
I. Kalpoko nuomone, dar turės praeiti daug laiko, kol DI sugebės pamėgdžioti žmogaus intelektą. Kol kas, galimas tik dialogas tarp DI ir žmogaus intelekto.
„Taip, DI intelektas eliminuoja dalį žmogaus darbo jėgos poveikio, nes reikia mažiau darbo rankų. Bet tai tikrai nėra žmones pakeičianti technologija. Viskas priklausys nuo to, kuria kryptimi vystysis dirbtinio intelekto technologijos. Ar bus sukurtas vadinamasis bendrasis dirbtinis intelektas, kuris galės veikti nepriklausomai, autonomiškai, pamėgdžioti žmogaus intelekto veikimą, ne tik siauroje specifinėje srityje? Bet kol kas matyčiau hibridiškumo augimą, o ne tiesioginį augimą“, – teigė I. Kalpokas.
