„Iš tikrųjų sulaukėme mažiau žmonių, matyt, keletas veiksnių tą nulėmė. Mes iš viso per visą šitą tyrimą ištyrėme 3 tūkst. 87 žmones“, – LRT radijui penktadienio rytą sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
Kvietimai buvo siųsti 13 tūkst. žmonių, planuota tirti 6,5 tūkstančio.
„Perpus mažiau nei tai, ką mes planavome tyrimo pradžioje“, – konstatavo profesorius.
Vis dėlto, pasak jo, duomenų analizę pavyks atlikti kokybiškai, trūkumų dėl menkesnio aktyvumo neturėtų būti.
Preliminarūs tyrimo duomenys kol kas nėra atskleidžiami, tačiau, pasak M. Stankūno, galima pasakyti, jog Lietuvoje koronavirusu sirgo mažiau nei 3 procentai populiacijos.
„Kai buvo tyrimo pati pradžia, mes, mokslininkai, kurie dalyvavome šiame tyrime, pabandėme pasvarstyti, koks galėtų būti tas paplitimas, kiek žmonių galėtų būti persirgę, tai mes prognozavime, kad tas skaičius neturėtų siekti 3 proc. populiacijos. (...) Galiu atskleisti, kad tikrai mes to 3 procentų nė viename iš tų rajonų neviršijome“, – sakė jis.
„Tai reiškia, kad tikrai Lietuvoje mažiau nei 3 procentai populiacijos“, – pridūrė LSMU profesorius.
Aktyviausi buvo Ukmergės, Tauragės rajonų gyventojai. Mažiausiai aktyvūs buvo klaipėdiečiai.
Vykdant populiacijos tyrimą pakviestiems savanoriams atlikti serologiniai COVID-19 testai. Jie rodo organizme susidariusius antikūnus. Šių tyrimų metu analizuojamas žmogaus kraujas.
Tyrimas pradėtas rugpjūčio 10 dieną. Imti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų bei Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų gyventojų mėginiai.
